Evelina Gudzinskaitė bando teisintis: užsieniečiai sako ne visą tiesą

Besiteisindama Migracijos departamento vadovė Evelina Gudzinskaitė teigia, kad prieš naikindami užsieniečių leidimus laikinai gyventi Lietuvoje pareigūnai nuodugniai įvertina atvykėlių veiklą, o departamentą kritikuojantys užsieniečiai ne visuomet sako tiesą.

E.Gudzinskaitė taip pat sakė, kad imigracijai išaugus dukart, departamentas nespėja susidoroti su padidėjusiomis darbo apimtimis, tačiau tikisi problemas išspręsti iki balandžio įdarbinus papildomus 12 darbuotojų.

Penktadienį per spaudos konferenciją E. Gudzinskaitė aptarė keletą atvejų, kai užsieniečiai piktinosi departamento sprendimais nebesuteikti jiems laikino leidimo gyventi šalyje. Anot jos, į Lietuvą 2015-aisiais atvykusios rusų opozicionieriaus Venijamino Dmitroškino ir Julijos Bašinovos šeima leidimo prašė kaip verslininkai, deklaravo, kad vykdys kalbų kursus.

„Tačiau, mūsų žiniomis, jokie kursai nevyko, nes nesusirinko norinčiųjų grupė“, – kalbėjo E. Gudzinskaitė. Anot jos, šeimai departamentas pasiūlė gauti ne verslo, o nacionalines vizas, jų dokumentai tvarkomi.

Irano verslininkas Imanas Boroumandas, teigęs, kad nebeįleidžiamas į Lietuvą, anot E. Gudzinskaitės deklaravo, kad užsiima maisto papildų ir koncentruotų fermentų gamyba, tačiau jo įmonė veiklos nevykdo, joje dirba tik vadybininkė ir vairuotoja, o šeimos deklaruotas „prabangus būstas“ esą buvo tiesiog kambarys svečių namuose. Tuo metu apie sužlugdytą verslą viešai kalbėjęs libanietis Abis Mansouras, pasak Migracijos departamento direktorės, įsteigė įmonę, kuri tarpininkavo Irano, Libano, Egipto, Sirijos, Saudo Arabijos ir kitų valstybių piliečiams „padedant legalizuotis Lietuvoje „ir jokios kitos veiklos, duodančios naudą Lietuvos valstybei, nevykdė“.

„Šie ir kiti žiniasklaidoje aprašyti atvejai rodo, kad neretai užsieniečiai nedeklaruoja tikrųjų savo ketinimų, dėl ko iš tiesų atvyksta į Lietuvą ir ieško fiktyvių būdų gauti leidimus gyventi Lietuvoje. Tokias departamento išvadas patvirtina teismai“, – sakė ji.

E.Gudzinskaitė pastaruoju metu sulaukė vidaus reikalų ministro kritikos dėl kompetencijos stokos, prasto darbo organizavimo. Ji kartoja, kad pareigų neketina palikti, o kritiką atremia tuo, jog dvigubai išaugus imigracijai darbuotojai susiduria su milžinišku krūviu. Departamento atstovai teigia, kad palyginti du pirmus šių metų ir praėjusių metų mėnesius, imigracija išaugo dvigubai. Per du pirmuosius šių metų mėnesius gauta 1300 prašymų dėl nacionalinių vizų, dar 2800 prašymų dėl leidimų laikinai gyventi.

„Deja, dėl didelių imigracijos mastų mūsų darbuotojų krūvis tris kartus viršija normalų darbo krūvį, dėl to nespėjame priimti sprendimų laiku“, – pažymėjo pareigūnė.

E.Gudzinskaitė taip pat pripažino, kad nespėta įvykdyti reikalavimų grupės aukštos kvalifikacijos darbuotojų priimti per 15 kalendorinių dienų – jiems dokumentai sutvarkyti per mėnesį, o mokestis grąžintas. Kalbėdama apie daug dėmesio sulaukusias gyvas užsieniečių eiles prie departamento, ji pabrėžė, kad laukti tokioje eilėje nebuvo jokios prievolės, nes vykdyta išankstinė registracija – tokia gyva eilė panaikinta, vykdant rezervacijas iš anksto artimiausiu metu užsieniečiams dar yra laisvų vietų.

„Negaliu paaiškinti, kodėl jie nusprendė būriuotis prie departamento – šiuo metu tų eilių nebėra, mes panaikinome gyvą eilę ir jie naktimis nebestovi“, – sakė departamento vadovė.

Anot E. Gudzinskaitės, šiuo metu užpildyti šeši iš 12 naujai įsteigtų etatų, visus tarnautojus į šias vietas tikimasi priimti iki balandžio. Ji taip pat užsiminė, kad iki 2020-ųjų antrosios pusės tikimasi įgyvendinti departamento procedūrų perkėlimą į elektroninę erdvę – tai leistų sumažinti krūvį darbuotojams.