Vokietijos ambasadorius ES: reikalingas privalomas pabėgėlių skirstymas po Bendrijos šalis

Europos Sąjunga netrukus rengiasi reformuoti Bendrijos migracijos ir prieglobsčio suteikimo politiką. Vokietija, Ispanija, Italija bei Prancūzija oficialiai siūlo savotiškų nuolaidų pabėgėlių nenorinčiai Vidurio Europai.

Vokietijos ambasadorius ES mano, kad sistema funkcionuos tik įtvirtinus privalomą pabėgėlių perkėlimą.

„Netikiu, kad migracijos problemas bus galima išspręsti, jei galiausiai nebus kažkokio privalomo žmonių perkėlimo“, – pareiškė Michaelis Claussas.

„Galbūt bus ir pereinamasis etapas, bet man sunku įžvelgti sutarimą ir funkcionuojančią migracijos bei prieglobsčio suteikimo sistemą be privalomo perkėlimo“, – pridūrė vokiečių diplomatas.

Europos Komisija turi pateikti naują pasiūlymą dėl naujos migracijos ir prieglobsčio suteikimo politikos iki birželio pabaigos.

Migracijos politika – viena jautriausių temų ES politiniame gyvenime nuo pat 2015-ųjų krizės. Tuo metu jos vadovas Jeanas-Claude’as Junckeris bandė įtvirtinti privalomą prieglobsčio prašytojų perkėlimą, mat tokios ES pasienio šalys kaip Graikija ir Italija skundėsi nepakeliančios naštos.

Bet tada aršiai pasipriešino Vidurio Europos šalys, vadovaujamos Vengrijos. Tiek Budapeštas, tiek Praha, tiek Varšuva iki šiol atsisako priimti pabėgėlius.

Jau šių metų balandį Vokietija kartu su Prancūzija, Italija ir Ispanija pabandė pateikti kompromisą. Šalys pasiūlė nustatyti oficialų mechanizmą prieglobsčio prašytojų paskirstymui po ES šalis nares, bet taip pat leisti valstybėms pasirinkti „kitas solidarumą rodančias priemones“.

Toks pasiūlymas vertinamas kaip alyvos šakelė Vidurio Europos šalims – nei jų politikai, nei, kaip rodo apklausos, piliečiai nenori priimti pabėgėlių, atvykstančių į Graikiją ar Italiją iš karo siaubiamų kraštų.

Vis dėlto, kaip jau minėta, M.Claussas skeptiškas – esą tokios išimtys negali būti tvaraus sprendimo dalis.

„Klausimas toks: ar solidarumas gali būti skirtingų formų? Vienos šalys perkelia pabėgėlius, o kitos nusprendžia sumokėti? Man asmeniškai sunku suprasti, kaip galima sakyti, kad mes neimsime – niekada niekada – migrantų ar pabėgėlių, kad mes tiesiog sumokėsime šiek tiek pinigų. Situacija tokia, kad daug pabėgėlių telkiasi Maltoje, Kipre, Graikijoje, o solidarumo – mažai“, – tvirtino Vokietijos ambasadorius ES.

Komentarų: 1

  1. Migrantus smurtauti verčia Europos impotentiškumas parašė:

    Žinot, pagalvojau, aš migrantų vietoje elgčiausi lygiai taip pat, kaip, kad elgiasi jie:

    Ko gero, jei dar leistų amžius, apsimesčiau nepilnamečiu ir nebijočiau atsakomybės už nusikaltimus, gaučiau “našlaičio” pašalpą;

    Parduotuvėse prisiimčiau prekių ir už jas nemokėčiau;

    Užkabinėčiau vietines merginas, juokčiausi iš jų silpnų vaikinų;

    Jokiu būdu neičiau dirbti, o gręžčiau valstybę, kurioje atsidūriau, iki paskutiniųjų;

    Reikalaučiau teisių, kurių neturi net vietiniai gyventojai;

    Piktinčiausi vietine religija ir visomis išgalėmis bandyčiau primesti savąją;

    Bandyčiau prisikviesti “karštuose kraštuose” likusius draugus bei giminaičius;

    Atvirai juokčiausi iš vietinės policijos impotencijos.

    Tai va, koks aš blogas būčiau, jei atsidurčiau migrantų kailyje. Ir, manau, elgčiausi teisingai.

    Kodėl? Nejau išprotėjau?

    Ko gero, ne. Bent taip manau aš pats (kuris ligonis prisipažins tokiu esąs? smile )

    Bet migrantus taip elgtis, o ko gero, ir mane (jei būčiau jų vietoje) verstų sąlygos, į kurias papulčiau.

    Taigi, kaip mūsų pasaulį mato iš bekraščių dykumų atsibastęs kupranugarių augintojas, ar nuo kariuomenės, tuo pačiu ir nuo tikėtinos mirties, bebėgąs pilnas jėgų jaunuolis?

    Pirmiausia, jis tikrai girdėjo, kad kažkas kažkada iš “didžiųjų vadų” pakvietė į Europą visus juos, kenčiančius, atvykti. “Didžiąjąm vadui” talkino“refugees welcome” transparantų reklamuotojai, aistringi žemesnio rango politikų ir kitokių keistų ligonių kvietimai atvykti į svečius.

    Antra: eilinis ožkų ir avių ganytojas, sužinojęs, kad jo mėnesinė “pašalpa” gali kelis kartus viršyti jo dabartines metines pajamas, jei iš pradžių apie emigraciją dar galvojo drebančia širdimi, pasirįžo galutinai.

    Taip pat migrantus viliojo pusnuogės (jų akimis) moteriškaitės, aistringais balseliais viliojančios laukinius. Mat dauguma vyriokų, kas liečia moteris, buvo tik savo mamas ar seseris matę, o daugiau jokios “moteriškos” patirties neturėjo. Apie priekabiavimą prie naminių gyvūnėlių dabar nekalbame.

    Kelionė į Europą viršijo visus lūkesčius: jei islamo pasaulyje viskas buvo dar baisoka bei pavojinga, tai patekus į Graikiją, visos baimės išgaravo akimirksniu.

    Čia, netikėtai patiems migrantams, jie susidūrė su beviltiškai atbukusiais, atsilikusiais, nupezusiais vietiniais gyventojais, kurie priešintis ne tik, kad nesugebėjo, tačiau net ir nenorėjo.

    Dar laukė kiek sunkesnis kelias per Makedoniją, Serbiją,tačiau žinant, kad šios buvusios Jugoslavijos šalys su malonumu lenda ES į užpakalį (panašiai, kaip tai savo laiku darė ir mano mylimoji Lietuvėlė), ir ši kelionė buvo sušvelninta iki maksimumo. Iki šiol Serbijos valdžia džiūgauja (čia gyvenu, tad žinau), kokie jie, serbai, buvo šaunuoliai, kokie tolerantiški ir kaip migrantai apie juos gerai atsiliepė. Lengva būti geradariu, kai žinai, kad pabėgėliai pas tave neužsilaikys, o už jų praleidimą per savo teritoriją bus gerai sumokėta… Na, bet tiek to.

    Ypač didelis džiaugsmas masės laukinių laukė Vakaruose. Jie aiškiai pastebėjo, kad, jei sueini į krūvą, gali išsireikalauti, ko tik nori. Gali užsisakyti autobusą ar traukinį. Iš parduotuvių nemokamai prisiimti prekių. Drąsiai išmesti tau aukojamus produktus. Graibyti ir prievartauti vietines moteris. Skaldyti galvas ar pjaustyti vietinius vyrus.

    Juos vis dar glumino vietinių valdančiųjų impotentiškumas, tačiau prie to ilgainiui, nori – nenori, tenka priprasti. O taip netgi daug linksmiau: kai neturi ką veikti, gali su būriu draugų išeiti į gatvę padaužyti čia sustatytų automobilių, padeginti padangų, paužgaulioti praeivių, nuoširdžiai pasijuokti iš “drausminti” atvykusios policijos pajėgų. Ech, va čia tai gyvenimas!

    Ir, kas dar svarbiau (ir absoliučiai atvykėliams nesuprantama!) už visą tai migrantai praktiškai nebaudžiami ir jiems mokamos pašalpos, jie aprūpinami nemokamu gyvenamu plotu, maisto produktais, gydymu!

    Na, pasakykite nuoširdžiai, ar bent pasakose skaitėte apie tokią durnių karalystę? Bent aš, nors vaikystėj neišlįsdavau iš knygų pasaulio, nieko panašaus dar nebuvau girdėjęs, o ir mano fantazija ne tokia laki, kad tai sugalvočiau.

    Pasirodo, kad realybė gali būti puikesnė už bet kokias fantazijas!

    Tad, ko gi neplėšikaut, neprievartaut, nenaikint?

    Ei, aš ir taip noriu!

    P.S. Nei noriu, nei ką: ne toks pasaulio suvokimas. Šiaip, tai čia toks literatūrinis triukas, kad skaitytoją geriau “kabintų” smile

    Patinka

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s