Užsienio reikalų ir Kultūros ministerijos negali susitarti: vietoj paveldo atašė Rusijoje siūloma skirti kultūros diplomatą į Japoniją

Kultūros ministerija (KM) siūlo naikinti paveldo atašė Rusijoje pareigybę ir vietoj jos steigti kultūros atašė Japonijoje pareigas. KM parengė atitinkamo Vyriausybės nutarimo projektą, tačiau tam nepritaria Užsienio reikalų ministerija (URM). Pastaroji primena, kad Rusijoje yra daug lituanistinio paveldo, buvusių tremtinių ir kalinių kapų, kuriais turi rūpintis paveldo atašė.

Kultūros ministro Mindaugo Kvietkausko teigimu, Japonija yra strateginė Europos Sąjungos ir transatlantinio aljanso partnerė, demokratijos atrama ir diplomatijos sostinė Rytų pusrutulyje.

„Japonija taip pat yra viena reikšmingiausių pasaulio meno rinkų, įėjimas į ją reiškia pripažinimą ir perspektyvas visame Azijos regione“, – teigia jis ir pažymi, kad Japonija įtraukta į Lietuvos Vyriausybės kanceliarijos parengtą tikslinių rinkų sąrašą.

„Dėl mentaliteto, komunikavimo ir darbo organizavimo skirtumų, norint pasiekti apčiuopiamų, tvarių rezultatų Rytuose, šiame regione yra būtinas daugiametis planingas, nuoseklus darbas“, – nurodoma M.Kvietkausko pasirašytame rašte.

Anot jo, siekiant efektyvinti egzistuojantį kultūros atašė tinklą ir nukreipti dalį ribotų finansinių resursų tarptautiniam kultūriniam bendradarbiavimui su Azijos regionu stiprinimui, naujoji pareigybė būtų steigiama naikinant Lietuvos kultūros paveldo atašė pareigybę Lietuvos diplomatinėje atstovybėje Rusijos Federacijoje. Pasak ministro, paveldo atašė pareigybė įsteigta 2012 metais, siekiant užtikrinti Lietuvos tremtinių ir politinių kalinių kapų ir palaidojimo vietų priežiūrą, tačiau per aštuonerius metus šis darbas nebuvo vykdomas. Taip nutiko dėl strigusių derybų tarp Lietuvos ir Rusijos vyriausybių šiuo klausimu.

Tuo metu, URM manymu, naikinti kultūros paveldo atašė pareigybę Rusijoje netikslinga.

„Rusijos Federacija – viena iš tų valstybių, kurioje gausu Lietuvai reikšmingo kilnojamojo ir nekilnojamojo kultūros paveldo. (…) Manome, kad šią pareigybę išlaikyti būtų svarbu tęsiant istorinės atminties išsaugojimo veiklą, taip parodant, kad šis politiškai jautrus klausimas yra aktualus Lietuvai“, – teigiama URM rašte.

Pabrėžiama, kad turint omenyje ilgalaikę perspektyvą kultūros paveldo atašė pareigybės išsaugojimas ir asmens į šią pareigybę paskyrimas galėtų suteikti nemažos pridėtinės vertės įgyvendinant kultūros paveldo projektus ir Rusijoje, ir Lietuvoje.

Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkas Arūnas Gumuliauskas taip pat abejoja Kultūros ministerijos siūlymo teisingumu ir vadina jį keistu.

„Manau, kad vis dėlto mūsų istorija yra daug daugiau susijusi su Rusija negu su Japonija. Nepaisant to, koks yra režimas Rusijoje, vis tiek tuos klausimus reikia judinti“, – sakė politikas.

„Nemanau, kad visą laiką bus taip, kaip šiandien yra mūsų santykiuose. Tam reikia įdirbio. Galvočiau, kad nors ir nepavyksta pasiekti kokių nors labai akivaizdžių rezultatų, manau, kad vis dėlto reikia toliau dirbti, kad būtų padėti pagrindai ateičiai“, – pridūrė A. Gumuliauskas.

Parlamentaras teigė, kad nepaisant įstrigusio bendradarbiavimo su Rusija ir to, kad negalima konkrečiai dirbti, reikėtų bent fiksuoti, kokios būklės Rusijoje yra lituanistinis paveldas.

Lietuva turi vieną kultūros atašė Kinijoje ir Pietų Korėjoje. Paveldo atašė pareigybė Lietuvos ambasadoje Rusijoje įsteigta 2012 metais. Per aštuonerius metus niekas į šias pareigas nebuvo paskirtas. Jau 2013 metais tuometinė Kultūros ministerijos vadovybė siūlė ją naikinti ir vietoj jos steigti kultūros atašė pavaduotojo pareigybę, tačiau situacija iki šiol nepasikeitė.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s