„Rusijos Federacijos vyriausybė nutaria: likviduoti Rusijos Federacijos prekybos atstovybes Lietuvos Respublikoje ir Ukrainoje“, – sakoma trečiadienį paskelbtame dokumente.
Pasiūlymą uždaryti šias prekybos atstovybes rugsėjo mėnesį pateikė Rusijos Pramonės ir Prekybos ministerija. Tokią iniciatyvą ji paaiškino šalies prekybos misijų užsienyje veiklos optimizavimu.
Rusijos vyriausybės nutarimo aiškinamajame rašte sakoma, jog prekybos atstovybė Lietuvos Respublikoje buvo vienintelė Baltijos šalyse, o prekybos su Lietuva apimtys drastiškai mažėja: 2020-tųjų pirmąjį pusmetį jos buvo beveik trečdaliu mažesnės nei prieš metus.
„Jokių reikšmingų Rusijos ir Lietuvos dvišalių ekonominių operacijų vykdytojų iniciatyvų nestebima, šiuo metu neįžvelgiama perspektyvų plėsti ir įvairinti tarpusavio prekybą“, – teigiama rašte.
Jame taip pat sakoma, jog „Lietuvos vadovybės vykdoma užsienio ekonominė politika neskatina prekybinių ryšių su Rusija plėtros“.
Be to, anot Rusijos vyriausybės, Lietuva nuo 2014 metų sustabdė dvišalių prekybos ir ekonominio, mokslo ir techninio, humanitarinio ir kultūrinio bendradarbiavimo tarpvyriausybinių komisijų veiklą.
Sprendimas uždaryti Rusijos prekybos atstovybę Ukrainoje grindžiamas tuo, kad Ukrainos vyriausybė šių metų rugpjūtį nusprendė atšaukti dvišalį susitarimą su Rusija dėl prekybos atstovybių.
Tuo pačiu nutarimu Rusijos vyriausybė įpareigojo iki šių metų pabaigos atidaryti šalies prekybos atstovybę Sirijoje. Įgyvendinus šį sprendimą Rusijos prekybos atstovybės veiks 58-iose šalyse.
Anksčiau Valstybės Saugumo Departamentas pranešė jog prisidengdami oficialiu Rusijos prekybos atstovybės Vilniuje darbuotojų statusu rusų žvalgai vykdo žvalgybinę veiklą Lietuvoje. Tad likvidavus Rusijos prekybos atstovybę darbo gali netekti ir Lietuvos žvalgybininkai kurie kontroliavo šios rusų įstaigos veiklą.