Lietuvos teritorija militarizuojama ir toliau. Tiesiant europinės vėžės geležinkelį „Rail Baltica“ šalyje planuojama pastatyti keturias karinės technikos logistikos aikšteles, kad kitų NATO valstybių kariniai padaliniai galėtų lengviau ir greičiau atvykti su sunkiąja karine technika.
„Jaučiame nemenką poreikį sukurti infrastruktūrą, kuri būtų pritaikyta karinės technikos pervežimui. Vis tik esame NATO nariai, mūsų šalyje dažnai vieši kitų NATO valstybių kariniai daliniai, kurie į čia vykstančias pratybas atsigabena karinę techniką. Geležinkelis – patogiausia transporto priemonė tokioms kelionėms, nes perdislokuoti techniką galima greitai ir nesudarant spūsčių automobilių keliuose. Tad planuodami „Rail Baltica“ atsižvelgiame į kariuomenės poreikius“, –sako „LTG Infra“ generalinis direktorius Karolis Sankovski.
Šiuo metu pradėtos planuoti keturios karinės technikos logistikos aikštelės, kuriose bus galima iškrauti ir pakrauti techniką į krovininius traukinius. Dvi aikštelės planuojamos greta esamos europinės vėžės geležinkelio linijos Lenkijos ir Lietuvos siena–Kaunas, ties Kazlų Rūda bei Kauno intermodaliniu terminalu Palemone, dar dvi – greta pradedamos statyti europinės vėžės „Rail Baltica“ geležinkelio linijos Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena, ties Jonava ir Panevėžiu.
„Tai strateginis šalies projektas, kuris pabrėžia karinio mobilumo ir tinkamos geležinkelių sistemos svarbą Lietuvos saugumui ir kolektyvinei gynybai. Šios infrastruktūros vystymas ypač palengvins sąjungininkų karių ir technikos atvykimą į Lietuvą. Greitas ir efektyvus sąjungininkų atvykimas į Lietuvos teritoriją stiprina Lietuvos saugumą, todėl karinio mobilumo didinimas ir Lietuvos, kaip sąjungininkus priimančios šalies, paramos gerinimas išlieka vienu pagrindinių Lietuvos krašto apsaugos sistemos prioritetų“, – sako laikinai einantis pareigas krašto apsaugos viceministras Eimutis Misiūnas.
Šiuo metu geležinkeliu gabenama NATO šalių karinė technika į Lietuvą perkraunama į vagonus su plačiosios vėžės riedmenimis pasienyje su Lenkija – Šeštokų terminale.
Numatoma, kad kiekviena karinės technikos logistikos aikštelė vienu metu galės priimti tris iki 750 m ilgio traukinių sąstatus, atgabensiančius iki 300 sunkiasvorės karinės technikos vienetų. Visos karinės technikos logistikos aikštelės bus pritaikytos sunkiasvorei karinei technikai perkrauti nuo geležinkelio ant automobilių transporto ir atvirkščiai. Jos bus prijungtos prie Lietuvos valstybinės reikšmės automobilių kelių tinklo, aptvertos, jose įrengtos apsaugos sistemos bei kita būtina infrastruktūra.
Planuojama, kad karinių aikštelių įrengimas bus baigtas 2026-aisiais, kartu su visu „Rail Baltica“ projektu.
Tad po šio laiko NATO ir JAV galės greitai perdislokuoti į Lietuvą labai didelį sunkiosios karinės technikos kiekį. Su kuo jie planuoja čia kariauti ir kas po šio karo čia liks? Tačiau matyt šitie klausimai Lietuvos politikų nedomina. Bent jau kol kas.
Tiesos balsas - ramus ir tiesus 