LRT reikalauja išskirtinių sąlygų: siekia kad etikos komisija negalėtų vertinti jos veiklos

Trečiadienį Seimo kultūros komitetas balsuodamas pritarė Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) siūlymui, kad Visuomenės informavimo etikos komisija, kuri Lietuvoje prižiūri, ar žiniasklaida elgiasi etiškai, nevertintų LRT veiklos – LRT teigia, kad šią funkciją gali atlikti jos Tarybai pavaldus LRT etikos kontrolierius.

Tačiau tokiai idėjai pritaria toli gražu ne visi. Kitų visuomenės informavimo priemonių atstovai stebisi, kodėl visuomeniniam transliuotojui turėtų būti taikomos kitokios taisyklės nei kitiems žurnalistams, ir pastebi, kad Vakarų šalyse įprasta praktika, kai visuomeniniai transliuotojai turi ir vidinius etikos kontrolierius, ir tuo pačiu yra vertinami bendrų etikos priežiūros institucijų. Visuomenės informavimo etikos komisijos pirmininkė Vaiva Žukienė neslėpė, kad ją toks pasiūlymas nustebino ir teigė kol kas net negalinti jo įvertinti, nes jis buvo pateiktas netikėtai, be diskusijų su žiniasklaidos bendruomene.

„Jei Seimas priims, tai, matyt, galimas toks variantas. Tik mane šiek tiek nustebino pati priėmimo tvarka, kai niekas nebuvo matęs to siūlymo, niekas net nespėjo susipažinti ar padiskutuoti, ir labai greitai buvo nutarta jį įtraukti į tą projektą, nors iš tikrųjų čia buvo svarstoma Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų perkėlimo direktyva“, – pastebėjo Visuomenės informavimo etikos komisijos pirmininkė Vaiva Žukienė.

Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininko Dainiaus Radzevičiaus nuomone, tai, kad LRT pradės veikti ombudsmenas – sveikintina, tačiau jis čia nemato jokios priešpriešos su Visuomenės informavimo etikos komisija.

„Man visą laiką atrodė logiška, kad nepriklausomai nuo to, kokios visuomenės informavimo priemonės veikia Lietuvoje, bent jau etikos standartai turi būti visiems vieni ir vienodi. Kadangi LRT Lietuvoje kaip visuomeninis transliuotojas turi specifinę misiją, ir, laikantis gerosios Vakarų tradicijos, skiria žymiai daugiau dėmesio žurnalistikai ir kokybės parametrams, tai, kad jie be Tarybos ir administacijos turi ir savo vidaus etikos ombudsmeną, be abejonės, yra puiki papildoma priemonė, kuri leidžia žymiai socialiai atsakingiau veikti. Bet, mano galva, čia tik papildoma priemonė, kuri neturi nieko prieštaraujančio dalyvavimui žiniasklaidos savireguliacijoje“, – ,mano Lietuvos Žurnalistų Sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius.

D. Radzevičius pastebėjo, kad nors LRT šiuo metu nepriklauso jokiai asocijuotai televizijos ar radijo organizacijas vienijančiai struktūrai, galbūt dabar būtų laikas diskusijai, ar to nereikėtų keisti.

Į žiniasklaidos etiką vertinančią Visuomenės informavimo etikos komisiją, sudarytą iš skirtingų žiniasklaidos priemonių atstovų, LRT žiūri kaip į juos vertinančius konkurentus.

„Visuomenės informavimo etikos komisiją sudaro tik Visuomenės informavimo asociacijos nariai, tuo tarpu LRT nėra šios asociacijos narė. Visuomenės informavimo asociacijos nariais nėra nė vienas iš visuomenės atstovų, ji suformuota išimtinai iš Visuomenės informavimo etikos asociacijos narių. Asociaciją sudaro Lietuvos žurnalistų sąjunga, Lietuvos žurnalistų draugija, Interneto žiniasklaidos asociacija, Lietuvos radijo ir televizijos asociacija, Regioninių televizijų asociacija, Lietuvos kabelinės televizijos asociacija, Nacionalinė rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacija. Taigi, iš esmės, Visuomenės informavimo etikos komisija veikia kaip asociacijos, kurios nariai yra LRT konkurentai, institutas ir vertina LRT vykdomą veiklą etikos požiūriu. LR Konstitucinis Teismas nurodo, kad turi būti užtikrintas visuomeninio transliuotojo nepriklausomumas nuo valdžios institucijų, pareigūnų, taip pat kitų asmenų kišimosi į jo veiklą. Tik taip visuomeninis transliuotojas gali vykdyti savo misiją. Pagal Konstituciją visuomeninis transliuotojas visuomet turi išlikti nepriklausomas nuo privačių ar grupinių interesų (politinių, ekonominių ar kitokių)“, – rašo LRT atstovė žiniasklaidai M. Savickaitė.

Visuomenės informavimo etikos asociacijos vadovybės manymu, Visuomeninis transliuotojas LRT negali užsidaryti nuo visuomenės ir reikalauti išskirtinumo kitų žiniasklaidos priemonių atžvilgiu.

Visuomenės informavimo etikos asociacija ragina Seimą, Prezidentą ir kitas visuomeninio transliuotojo LRT tarybą formuojančias organizacijas atsakingai žiūrėti į šalies žiniasklaidos savireguliacijos sistemą ir skubotais sprendimais nesukurti visuomeniniam transliuotojui galimybės nepaisyti visuomenės informavimo etikos standartų ir visuomeninės priežiūros.

Visuomeninis transliuotojas prašo Seimo, kad galimų LRT etikos pažeidimų ateityje nebegalėtų vertinti Visuomenės informavimo etikos komisija (toliau – Komisija).

Didžiąją dalį Lietuvos žiniasklaidos organizacijų vienijanti Visuomenės informavimo etikos asociacija (toliau – Asociacija) atkreipia dėmesį, kad Seimo Kultūros komitetui pateiktos pataisos buvo žinomos labai siauram ratui asmenų, jos nebuvo skelbtos prie Komiteto darbotvarkės viešai skelbiamų teisės aktų, todėl nebuvo galimybės susipažinti ir pareikšti  nuomonę šiuo klausimu. Žmogaus teisių komitete, svarsčiusiame Visuomenės informavimo įstatymo pataisas kaip papildomame komitete, apie tokius LRT administracijos inicijuotus siūlymus nebuvo net užsiminta. Asociacijos nuomone, tokia praktika, kai esminė įstatymo pataisa teikiama paslapčia, be viešų diskusijų, slapstantis  nuo viso žiniasklaidos lauko dalyvių, signalizuoja itin pavojingą reiškinį. Tai suponuoja, kad didelę galią turinčios žiniasklaidos priemonės gali nepaisyti demokratinei visuomenei įprastų taisyklių, bet kada sumaniusios ar panorėjusios reikalauti keisti įstatymus pagal savo poreikius.

LRT administracija savo prašymą motyvuoja tuo, kad įsigaliojus naujai LRT įstatymo redakcijai, šioje įstaigoje, įsteigus naują pareigybę, dirbs Etikos kontrolierius, kuris ir prižiūrėsiantis, kaip laikomasi Kodekso nuostatų visuomeninio transliuotojo redakcijose. Be to, dabartinės LRT vadovybės teigimu, Visuomenės informavimo etikos komisijoje deleguoti nariai priklauso komercinių žiniasklaidos priemonių organizacijoms, kurių nariai neva  konkuruoja su LRT, todėl, visuomeninio transliuotojų vadovų manymu, esą galėtų būti konkurencine kova motyvuotų sprendimų, nepalankių LRT, o pačios LRT atstovų Komisijoje nėra. LRT pozicijai pritarė ir Seimo Kultūros komiteto pirmininkas V.Juozapaitis, teigdamas, kad atsiradus įstaigos vidiniam kontrolieriui, Komisijos priežiūra visuomeniniam transliuotojui būtų perteklinė.

Asociacija griežtai nesutinka su šia pozicija. Tai, kad pagal naująją LRT įstatymo redakciją visuomeninis transliuotojas turės vidinį etikos kontrolierių, yra sveikintinas dalykas, tačiau tokį pareigūną, išlaikomą iš LRT biudžeto, galima buvo turėti ir gerokai anksčiau, net be įstatymo pataisų. Tai bet kokios žiniasklaidos priemonės vidaus tvarkos dalykas.

Asociacija atkreipia dėmesį, kad teikiamomis pataisomis Lietuvos Respublikos mokesčių mokėtojų išlaikoma viešoji įstaiga siekia išskirtinumo kitų žiniasklaidos priemonių atžvilgiu. Ir ne turinio, žanrų ar nuomonių įvairovės atžvilgiu, tačiau santykyje su žiūrovais, klausytojais  ir kitais informacijos vartotojais.

Žurnalistų etikos normos yra universalios ir turi galioti visiems be išimties šia veikla užsiimantiems asmenims. Būtų keista, jei etika būtų susieta ne su jos normomis, o fizine darbo vieta.

Žiniasklaidos savireguliacijos sistemos demokratinėse Europos šalyse kuriamos ir tobulinamos vadovaujantis gerąja praktika ir gairėmis, kurias pateikia UNESCO, Europos Taryba, ESBO spaudos laisvės biuras. Todėl Seimo Kultūros komitetui LRT administracijos išreikštas noras išvengti visuomeninės etikos standartų priežiūros yra pavojinga tendencija, kuri gali ne tik pakenkti visuomeninio transliuotojo reputacijai ir atskaitingumui. Tai akivaizdus bandymas susikurti išskirtines privilegijuotas sąlygas, atskaitingumą visuomenei pakeisti uždarumu ir veiklos neskaidrumu leidžiant visuomenės patikėtus daugiau nei 50 milijonų eurų turinio kūrimui.

Visuomenės informavimo etikos asociaciją sudaro organizacijos, vienijančios viešosios informacijos rengėjus, skleidėjus ir žurnalistus ir kurių narių veiklai taikomos Kodekso normos: Lietuvos žurnalistų sąjunga, Lietuvos žurnalistų draugija, Interneto žiniasklaidos asociacija, Lietuvos radijo ir televizijos asociacija, Regioninių televizijų asociacija, Lietuvos kabelinės televizijos asociacija, Nacionalinė rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacija, Lietuvos regioninių radijo stočių asociacija. Asociacijos veiklą reglamentuoja Visuomenės informavimo įstatymas.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s