Nauja autoritetingo „Lancet“ žurnalo studija: rusijos vakcina „Sputnik V“ yra saugi ir efektyvi

Rusijoje sukurta vakcina nuo koronaviruso „Sputnik V“ yra saugi ir veiksminga, rodo pirmieji išsamios mokslininkų studijos, kuri skelbiama britų mokslo žurnale „Lancet“. Visą tyrimą galite rasti čia.

Pabrėžiama, jog šiais rezultatais neabejoja ir nepriklausomi ekspertai. Tokia žinia suteikia viltį šalims, norinčioms kuo greičiau įsukti skiepijimo kampaniją, bet turinčioms gyventi su vakcinų dozių stygiaus realybe.

Tyrėjų teigimu, klinikiniuose bandymuose Rusijoje pernai rudenį dalyvavo apie 20 tūkst. žmonių, o po jų paaiškėjo, kad vakcinos veiksmingumas sudaro apie 91,6 proc. Be to, vakcina neleidžia žmonėms sunkiai susirgti COVID-19, jei vis dėlto užsikrečiama.

Tiesa, tyrimą komentavę nepriklausomi mokslininkai, nesusiję su šiais tyrimais, pripažino, kad rusiška vakcina buvo kritikuojama dėl skubėjimo ją sukurti ir skaidrios informacijos stokos. Jų nuomone, matyt Rusijos mokslininkai turėjo išsamiai papasakoti apie tyrimus ir pateikti plačiajai mokslininkų bendruomenei sukurtos vakcinos formulę.

„Sputnik V“ vakcinos kūrėjai buvo kritikuojami dėl netinkamo skubėjimo, bandymo nukirsti kampus ir skaidrumo trūkumo“, – sakoma žurnale publikuotame nepriklausomame komentare, kurį parašė Redingo universiteto virusologas Ianas Jonesas ir Londono higienos ir tropinės medicinos mokyklos profesorė Polly Roy.

„Tačiau čia paskelbti rezultatai yra aiškūs, pademonstruotas mokslinis vakcinavimo principas, o tai reiškia, kad į kovą už COVID-19 atvejų mažinimą gali stoti dar viena vakcina“, – rašoma komentare.

Vakcinai „Sputnik V“ Rusijos vyriausybė pritarė dar praėjusių metų rugpjūtį. Prezidentas Vladimiras Putinas tuo metu pareiškė, kad buvo paskiepyta viena jo dukterų – nors vakcinos tyrimuose tuo metu buvo dalyvavę vos kelios dešimtys žmonių.

Dalis ankstyvųjų tyrimų rezultatų rugsėjį buvo paskelbti, bet dėl laiko stokos jie neatitiko tarptautinių standartų – bandymų dalyvių būklė buvo sekama tik 42 dienas, be to, nebuvo su kuo lyginti rezultatų. Tuo tarpu naujausia studija paremta trečiosios stadijos klinikiniais tyrimais, kuriuose dalyvavo 20 tūkstančių 18 metų ir vyresnių žmonių. 75 proc. jų buvo paskiepyti dviem „Sputnik V“ dozėmis, likusiesiems atiteko placebas.

Šalutiniai efektai panašūs į jaučiamus susirgus gripu. Rimtų vakcinavimosi pasekmių nenustatyta, ir nors keturi žmonės mirė, jų mirtys su skiepais nesusijusios. Tyrimuose dalyvavo 2,1 tūkst. žmonių, vyresnių nei 60 metų. Vakcinos veiksmingumas tokių asmenų atžvilgiu – 92 proc. Tyrime dalyvavę 14 964 vakcinos grupės savanoriai gavo po dvi vakcinos dozes su 21 dienos pertrauka, o kitos grupės 4 902 tyrimo dalyviams buvo dukart suleistas placebas.

„Sputnik V“ organizmo imuninį atsaką sužadina sintetiniais viruso baltymais, o gaminant vakciną naudojami modifikuoti įprastą peršalimą sukeliantys adenovirusai. Tokia pat technologija naudojama ir gaminant „AstraZeneca“ vakciną, bet Rusijos mokslininkai antrajai dozei naudoja kiek kitokį adenovirusą. Kai kurie ekspertai tvirtina, kad tai paaiškina, kodėl „Sputnik V“ veiksmingumas yra ženkliai didesnis nei „AstraZeneca“ vakcinos (60-70 proc.).

„Siekiama sukelti stipresnę imuninę reakciją naudojant du šiek tiek skirtingus skiepus“, – aiškino Alexanderis Edwardsas, biomedicininės technologijos profesorius Jungtinės Karalystės Redingo universitete.

„Jei abi dozės vienodos, įmanoma, kad imuninė sistema į antrąją nesureaguoja taip, kaip reikėtų“, – pridūrė mokslininkas, teigiantis, jog rusišką vakciną reiktų gaminti kuo didesniu mastu.

Pasak vakcinos kūrėjų, dviejų skirtingų adenoviruso vektorių panaudojimas sumažina riziką, kad organizmo imuninė sistema išsiugdys atsparumą pirminiam vektoriui, o tai gali padėti sukurti stipresnį imuninį atsaką. Pasak A.Edwardso, tyrimas gali padėti įrodyti šią imuninio atsako teoriją.

„Pandemija reiškia „visi“ (žmonės – red.) – vienintelis būdas išspręsti šią pasaulinę problemą yra visuotinis atsakas – dalijimasis duomenimis, mokslu, technologijomis ir vaistais“, – sakė jis.

Lyginant su vakarų šalių konkurentais yra dar vienas vakcinos „Sputnik V“ rimtas privalumas – ji gali būti laikoma įprastuose šaldytuvuose ir jos saugojimui nereikia ypatingai žemos temperatūros, kitaip nei kai kurioms vakarų šalyse pagamintoms vakcinoms.

Rusijoje žmones skiepyti „Sputnik V“ pradėta dar gruodį. Pirmieji buvo paskiepyti medikai ir mokytojai, o vėliau kampanija išplėsta – sausio pradžioje paskelbta, kad paskiepyta jau daugiau nei milijonas rusų. Už Rusijos ribų šią vakciną ketinama naudoti daugiau nei dešimtyje šalių – Vengrijoje, Baltarusijoje, Armėnijoje, Turkmėnijoje, Argentinoje, Bolivijoje, Venesueloje, Serbijoje, Irane, Palestinoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose, kai kuriose Afrikos valstybėse. Tiesa, susidomėjimą jau rodo ir Europos Sąjungos šalys, įskaitant įtakingiausią jos narę Vokietiją. Šios šalies sveikatos apsaugos ministras Jensas Spahnas neseniai pareiškė, kad Europos vaistų agentūra turėtų įregistruoti „Sputnik V“, jei bus patvirtinta, kad ši vakcina saugi ir veiksminga. Iš viso daugiau nei 50 pasaulio valstybių yra oficialiai pareiškusios norą įsigyti 2,4 mlrd. vakcinos dozių.