D. Kreivys: nepaisant draudimo, Lietuva perka elektrą iš Astravo AE – jau sumokėta 4 mln. eurų

Energetikos ministras Dainius Kreivys pranešė jog nepaisant tiesioginio įstatyminio draudimo apie pusė į Lietuvą patekusios ir suvartotos trečiųjų šalių elektros pastaruoju metu buvo pagaminta Astravo atominėje elektrinėje (AE). Anot jo, Lietuva už Astravo elektrą jau sumokėjo Baltarusijai beveik 4 mln. eurų.

Ministras sako, kad fiziškai baltarusiška elektra atiteka per Lietuvos ir Baltarusijos jungtį, tačiau Lietuvai ja neprekiaujant tokiu pat jos kiekiu suprekiaujama Latvijoje, kuri importuoja elektrą iš Rusijos.

„Paskutiniai duomenys rodo, kad 50% visos elektros, o tai sudaro 77 mln. kilovatvalandžių, kuri patenka per Lietuvos ir Baltarusijos skerspjūvį, yra iš Astravo, antra tiek – iš Rusijos. Lygiai tiek pat suprekiaujama Latvijos biržoje. Ta elektra fiziškai teka ne į Latviją, o per mūsų sieną atiteka į Lietuvą, kadangi pas mus yra didžiulis elektros deficitas, mes tą elektrą sunaudojame ir už ją susimokame“, – sakė D. Kreivys trečiadienį po Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdžio, kur svarstytos Astravo AE keliamos grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui.

Pasak ministro, 77 mln. kilovatvalandžių į Lietuvą pateko per pastarąsias 10 dienų, kai Astravo jėgainė dirbo stabiliai.

D. Kreivys sakė, kad šie duomenys yra labai tikslūs, tačiau jis nedetalizavo jų gavimo būdo: „Tai sisteminiai operatoriaus duomenys ir jie nėra vieši. Jeigu tą informaciją skleisime, ateityje tų duomenų nebus“.

„Išvertus į pinigus yra beveik 4 mln. eurų. Jeigu ir toliau taip tęstųsi, per metus būtų 120 mln. eurų. Tiek bus sumokėta Astravo tolimesnei statybai, todėl tam svarbu užkirsti kelią, kad Astravo AE antras, o galbūt ateityje ir trečias blokas nebūtų finansuojami“, – teigė ministras.

NSGK pirmininkas konservatorius Laurynas Kasčiūnas skaičiuoja, kad baltarusiška elektra sudaro apie 12% viso Lietuvoje suvartojamo elektros kiekio.

„Dabartiniame visame Lietuvos suvartojamos elektros balanse apie 12% yra baltarusiška arba Astrave pagaminta elektra – tai per mėnesį 11 mln. eurų. Galima sakyti, kad vartotojai moka už Astravo elektrinę“, – konstatavo jis.

Pasak D. Kreivio, tai, kad turimi tikslūs duomenys, kiek Astrave pagamintos elektros patenka į Lietuvą, yra didžiulis proveržis.

„Tada buvo ekspertiniai skaičiavimai VERT-o, pagal kuriuos (tarnyba – red.) nepatvirtino metodikos. Tie ekspertiniai skaičiavimai pasitvirtino ir dabar turime faktą“, – kalbėjo ministras.

Šiuos faktus, anot D. Kreivio, planuojama padėti ant derybų stalo su Latvija bei Estija kaip įrodymą, kad pernai parengta trišalė prekybos elektra su trečiosiomis šalimis metodika, kurios nepatvirtino Lietuva, yra neveiksminga, tuo metu Lietuvos vis dar pripažįstama 2018 metų metodika būtų užtikrinusi, kad Astravo elektra nepatektų į regioną.

„Dėsime naują realybę ant stalo ir klausime, kaip tai atitinka jų politinius įsipareigojimus“, – pridūrė jis.

D. Kreivys nurodė, kad tęsiant derybas su Latvija ir Estija dėl metodikos, vasario antroje pusėje bus pristatyta Lietuvos pozicija: „Pirminius skaičius jau išsakėme. Sutarėm, kad Lietuva grįš į derybas su savo mandatu po vasario 15 dienos“.

Pasak jo, iki vasario pabaigos ministerija pateiks priemonių, kaip sustabdyti baltarusiškos elektros patekimą į Lietuvą, planą. D. Kreivio teigimu, šiame bus numatyti tik ekonominiai, o ne diplomatiniai veiksmai.

„Mūsų tikslas yra derybos ir sutartis dėl trišalės metodikos, nes Baltijos šalių vienybė yra svarbi“, – pabrėžė jis.

Buvęs ministras pirmininkas Saulius Skvernelis pripažįsta, kad kelias Astravo elektrai patekti į Lietuvą nebuvo užkirstas dėl teorinių modeliavimų, kurie nepasitvirtino jėgainei pradėjus veikti.

„Pradėjus veikti Astravo elektrinei, atsirado nebe teoriniai modeliavimai, o realūs faktai. Ar buvo visos galimos landos užkardytos, yra kitas klausimas. Kol nebuvo faktinio veikimo, buvo tik spėlionės ir ekspertų nuomonės“, – po posėdžio komentavo jis.

D. Kreivys sako kol kas neieškosiąs kaltųjų dėl to, kad Astravo AE elektra patenka į Lietuvą, nors pagal „antiastravinį“ įstatymą Lietuva jos įsileisti negali.

„Kas kaltas, paieškosime vėliau, dabar – ką daryti, nes turime naują realybę, kuri yra kitokia negu buvo įsivaizduojama“, – pridūrė jis.

Energetikos ministerija pranešė, jog „Litgrid“ duomenimis, sausio 1–18 dienoms į Lietuvą pateko 33 mln. kWh baltarusiškos elektros – tai sudarė 17,5% viso per „Nord Pool Spot“ Latvijos prekybos zonoje su Rusija suprekiauto ir iš Baltarusijos atitekėjusio kiekio, tuo metu sausio 21 dieną Astravo AE atnaujinus darbą, per 10 dienų baltarusiškos elektros importas į Lietuvą išaugo iki 71 mln. kWh ir tai sudarė jau 50% Latvijoje suprekiauto kiekio.

Šis baltarusiškos kilmės elektros eksportas į Lietuvą biržos Latvijos zonoje apskaitomas kaip „rusiška“ elektra, teigia ministerija.

Pasak D. Kreivio, smarkiai išaugę elektros srautai iš kontinentinės Rusijos bei Baltarusijos kelia grėsmę Baltijos šalių elektros energetikos sistemų adekvatumui, įsipareigojimams plėsti elektros gamybą iš atsinaujinančių šaltinių bei Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimo su Europa projektui.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s