Vežėjai traukiasi iš Lietuvos –per metus vien į Lenkiją išsikėlė 90 įmonių

Vis daugiau logistikos sektoriuje dirbančių verslų palieka Lietuvą ir keliasi į Lenkiją, Vokietiją ir kitas Vakarų Europos šalis, kur steigia dukterines arba perka naujas įmones ir tęsia veiklą. Nuo pandemijos pradžios (2020 m. kovo) Lietuva neteko daugiau kaip 115 transporto įmonių – iš jų apie 90 išsikėlė į Lenkiją.

Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ atstovai skaičiuoja, kad dėl Lenkijoje, Vokietijoje ir kitose šalyse tęsiamų šių įmonių veiklų valstybės biudžetas neteks beveik 45 mln. eurų pajamų, gresia ir mažesnių įmonių žlugimas.

„Tai lemia trys veiksniai: Mobilumo pakete numatytos priemonės, pernai prasidėjusi pandemija ir pradėtos taikyti naujos Lietuvos valstybės mokestinės priemonės, kurios padidino mokestinę naštą vežėjams ir pablogino konkurencines sąlygas. Naujausiais asociacijos duomenimis, pernai Lietuvoje registruota 3,1 tūkst. vilkikų mažiau arba 43 proc. mažiau, lyginant su 2019 metais. Vežėjai tiesiog nebeinvestuoja į naujas gamybos transporto priemones. Tai negalutiniai duomenys, nes ne visi vežėjai priklauso asociacijai ir ne visi veiklą svetur perkelia padedami tarpininkų, kiti tai daro savarankiškai“, – sakė „Linavos“ generalinis sekretorius Zenonas Buivydas.

Pavyzdžiui, skaičiuojama, kad vien dėl verslų išėjimo į Lenkiją mūsų šalies biudžetas neteks beveik 36 mln. eurų pajamų.

Asociacijos „Linava“ prezidento Romo Austinsko teigimu, yra ir daugiau įmonių, kurioms per sudėtinga vykdyti veiklą Lietuvoje, o vykdant ją toliau – gresia finansiniai sunkumai, verslų žlugimai.

„Deja, tai – ne pabaiga. Veiklą tęsti svetur planuoja ir daugiau transporto įmonių, kurios ieško išeičių, kaip išgyventi kuo mažesnėmis sąnaudomis. Mūsų verslai konkuruoja su Lenkijos, Bulgarijos, Rumunijos vežėjais, kur gerokai palankesnės sąlygos verslui augti. Daugelyje šalių netaikomi jokie koeficientai, priešingai nei pas mus, kai nuo 2020 m. didėjo koeficientas iki 1,65. Lietuvoj didėjo ir bazinė minimali alga, o pritaikius 1,65 koeficientą vežėjams ji išaugo beveik 40 proc.“, – kalbėjo R.Austinskas.

Pavyzdžiui, šiuo metu kaimyninėje Lenkijoje per transporto sektoriaus konsultantų bendrovę „Savesta Consulting“ veiklą yra pradėjusios daugiau kaip 90 persikėlusių transporto kompanijų ir filialų, kuriose dirba daugiau kaip 1,8 tūkst. darbuotojų ir kurios valdo daugiau nei 1,2 tūkst. vilkikų.

„Įmonės stiprina pozicijas Lenkijoje, o jomis domisi ir finansinės įstaigos, norinčios bendradarbiauti su verslu iš Lietuvos. Lenkijoje jos prisiima ir ilgalaikius finansinius įsipareigojimus bankams, perka nekilnojamąjį turtą, kur aptarnauja savo transporto parką, įdarbina žmones. Mūsų nuomone, parsivilioti išėjusį verslą atgal į Lietuvą, bent jau artimiausiu metu, neįmanoma, nes mūsų šalis negali pasiūlyti tokių gerų konkurencinių sąlygų, kaip Lenkija ar kitos Vakarų šalys“, – teigė konsultacijų paslaugas teikiančios bendrovės „Inter Solutiones“ vadovas Ignas Volbikas.

Dalis vežėjų tęsia veiklas kitose Vakarų Europos šalyse. Vokietijoje gyvenanti ir dirbanti advokatė Dr. Danguolė Hackel iš advokatų kontoros „Eversheds Sutherland“, kuri patarinėja Vokietijos teisės klausimais ir padeda Lietuvos įmonėms žengiant į Vokietijos rinką, pasakoja, kad nors šioje šalyje pradėti verslą yra brangiau nei Lietuvoje, nes didesni mokesčiai ir išlaikymo išlaidos, tačiau stambesni verslai iš Lietuvos čia steigia dukterines įmones ir žengia į šias rinkas, nes čia yra jų dabartiniai ir potencialūs klientai.

„Vokietijoje yra stipri pramonė, išvystyta logistika ir ilgainiui investicijos atsiperka. Čia įmones steigia arba bent jau galvoja tai daryti beveik visos didelės ir vidutinio dydžio Lietuvos transporto kompanijos. Mano žiniomis, veiklą jau yra pradėjusios arba planuojančios tai padaryti 25 transporto įmonės. Mažesnės įmonės investicijas į šią rinką vertina kaip per brangias. Dažniausiai tokiose įmonėse dirba 1- 4 darbuotojai iš Lietuvos, taip pat naudojami ir kiti steigėjų iš Lietuvos resursai, nes taip pigiau“, – sakė Dr. D.Hackel.

Prognozuojama, kad dėl prasidėjusių verslų ar automobilių parkų perkėlimų svetur, didės ir emigracija iš Lietuvos, maždaug 1,6 proc. sumažės Lietuvos bendrasis vidaus produktas. Jo mažėjimui įtakos turės ir logistikos įmonių veiklos apimčių mažėjimas. Jis gali siekti iki 27 proc. Tai labiausiai paveiks smulkias įmones, didės bedarbių skaičius. Tai rodo „Baltic Institute for Research and Development“ ir bendrovės „Creditreform Lietuva“ prognozės.

„Sodros“ duomenimis, Lietuvoje transporto sektoriuje dirba maždaug dešimtadalis visų dirbančiųjų. Tarptautinių krovinių vežimo veikla užsiima apie 4,5 tūkst. įmonių, jose dirba apie 127 tūkst. darbuotojų.

„Linavos“ atstovų teigimu, transporto verslų išėjimą galima sustabdyti tik iš naujo peržiūrėjus galiojančias mokestines taisykles ir pagerinus ekonomines sąlygas. Norint išlaikyti verslą, šalies mokestinė politika turi būti racionali ir subalansuota, reikia įvertinti ir konkurencinę aplinką su užsienio šalių darbo rinkomis.

Dalis pasiūlymų jau yra pateikta naujajai Vyriausybei. Pavyzdžiui, siūlymas mažinti koeficientą nuo 1,65 iki 1,3. Tai tik viena iš priemonių, kuri bent kiek leistų sušvelninti situaciją. Tačiau problemų ji neišsprendžia.

Kiti siūlymai bus teikiami artimiausiu metu: dėl kvotų didinimo darbuotojams iš trečiųjų šalių, krovinių vežimo leidimų išdavimo tvarkos trečiųjų šalių vežėjams, užsienio vežėjų kontrolės procesų griežtinimo.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s