Lietuvė pasiskiepijo nuo COVID-19, bet vėliau vis tiek susirgo

„Įsivaizdavau, kad esu apsaugota ir galiu laisviau gyventi“, – sako nuo COVID-19 prieš mėnesį pasiskiepijusi Lietuvos gyventoja, kuri nepaisant šio fakto užsikrėtė koronavirusu.

Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Biotechnologijos instituto profesorė imunologė Aurelija Žvirblienė teigia, kad tai – įmanoma, bet visgi yra išimtis.

Socialinės globos namuose dirbanti jauno amžiaus šalies gyventoja abiem kompanijos „BioNTech & Pfizer“ COVID-19 vakcinos dozėmis tikino pasiskiepijusi prieš daugiau nei mėnesį – antrąjį skiepą esą gavo vasario 4 dieną.

Organizmas į skiepus, pasak jos, reagavo.

„Labai skaudėjo ranką – čia klasika, buvo temperatūros virš 37. Buvau labai pavargusi“, – nepageidaujamas reakcijas į skiepą vardijo gyventoja.

Tiesa, ji pažymėjo, jog pirmąją vakcinos dozę gavo iš tos siuntos, kurios naudojimas buvo laikinai sustabdytas dėl gabenimo metu įvykusio temperatūrų svyravimo.

„Tyrė, ar nebuvo pažeista vakcinos laikymo grandinė. Aš buvau skiepyta būtent ta serija. Bet vėliau įrodė, kad grandinė nepažeista, viskas gerai“, – prisiminė gyventoja.

Kovo 15-ąją ji teigė pajutusi koronavirusui būdingus simptomus. Išsityrusi ji sužinojo, jog susirgo COVID-19.

„Manyčiau, kad susirgau lengva forma, bet kaip lengva, ji man irgi gana sunki. Buvo labai stipriai užgulta nosis – tokios slogos gyvenime neturėjau. Ausys užgulę. Antradienį pradėjo dinginėti kvapai, iki šiandien užuodžiu silpnai, skonio irgi mažai jaučiu“, – apie savo savijautą pasakojo pilietė.

Ji stebėjosi, kad užsikrėtė COVID-19, nors juk pagal schemą pasiskiepijimo nuo šios infekcijos.

„Įsivaizdavau, kad esu apsaugota ir galiu laisviau gyventi“, – sakė gyventoja.

Situaciją pakomentavusi mokslininkė A.Žvirblienė pažymėjo, jog „BioNTech & Pfizer“ efektyvumas siekia ne 100 proc., o apie 95 proc. O tai esą reiškia, kad 5 proc. paskiepytos populiacijos visgi apsirgs COVID-19 ir jaus šios ligos simptomus.

„Net ir geriausia vakcina neapsaugo 100 proc. Čia būtų stebuklingas rezultatas, jeigu apsaugotų 100 proc. Bet apsaugo nuo sunkių formų ir nuo mirties“, – pažymėjo A.Žvirblienė.

Dabar, pasak jos, reikia stebėti, ar pacientės liga neprogresuos.

„Reikia žiūrėti, ar liga vystysis į sunkesnę formą. Aš labai tikiuosi, kad nesivystys į sunkią COVID-19 ligą. Tai vis dėlto jaunas žmogus ir vakcina nuo sunkių ligos formų ir nuo hospitalizacijos turi apsaugoti“, – tikino mokslininkė.

Tiesa, ji kiek nusistebėjo, jog šiuo atveju COVID-19 apsirgo jauno amžiaus žmogus.

„Jauniems žmonėms, bent jau didžiajai daugumai, imunitetas turi susiformuoti labai stiprus ir efektyvus“, – teigė A.Žvirblienė.

Ji leido suprasti, jog šis atvejis, kai koronavirusu užsikrėtęs asmuo pajuto ligos simptomus – išimtis. Esą dažniau gali pasitaikyti atvejų, kai žmonės pasiskiepys ir kurį laiką bus viruso nešiotojai, nors nieko nejaus.

„Turbūt daugiau žmonių gali užsikrėsti ir nešioti virusą tam tikrą laiką, kelias dienas, bet nepajausti simptomų. Tokie atvejai galimi dažnesni po vakcinos. Net ir klinikinių tyrimų metu į šitą klausimą nebuvo atsakyta, ar paskiepytas žmogus kažkuriuo metu negali būti viruso nešiotojas. Tą patikrinti be galo sunku, visus kas kelias dienas reikėtų testuoti“, – paaiškino A.Žvirblienė.

Paklausta, ar nepageidaujamos reakcijos stiprumas po skiepo galėjo lemti susidariusio imuniteto stiprumą, mokslininkė pasvarstė, jog tam tikra koreliacija tarp šių dalykų gali būti. Visgi ji paprieštaravo manymui, esą jei reakcijos į skiepą nebuvo, tai ir imunitetas nesusidarė.

„Kartais girdžiu kolegas sakant, kad jeigu nebuvo nepageidaujamų reiškinių, reiškia, nėra imuniteto. Tai yra tikrai netiesa. Jeigu mes taip skaičiuotume, pagal 95 proc. efektyvumą išeitų, kad 95 proc. paskiepytų turėtų jausti kažkokias nepageidaujamas reakcijas. To tikrai nėra, reakcijas jaučia nedidelė dalis žmonių“, – kalbėjo A.Žvirblienė.

Pasiteiravus, ar pažeista šalčio grandinė galėtų turėti įtakos „BioNTech & Pfizer“ vakcinos veiksmingumui, mokslininkė patikino, kad taip, bet Lietuvoje tokių atvejų esą nebuvo fiksuota.

„Man atrodo, kad Lietuvoje tokių klaidų, pažeidžiant šalčio grandinę, nebuvo“, – teigė ji. „Jeigu šalčio grandinė buvo pažeista taip, kad temperatūra pasikeitė nuo –70 laipsnių iki –50 ar –40, tai tikrai vakcinos nesugadino. Bet jeigu vakcina buvo atšilusi iki 0 ir paskui, pavyzdžiui, vėl buvo užšaldyta, tai neabejotinai RNR vakciną sugadintų“, – pasakojo A.Žvirblienė.

Tuomet, kai dėl gabenimo metu galimai pažeistos šalčio grandinės buvo laikinai sustabdytas skiepijimas vienos „BioNTech“ ir „Pfizer“ siuntos vakcinomis, temperatūros svyravimai, mokslininkės teigimu, buvo leistinose ribose.

Beje, tą patį, remdamasi „Pfizer“ atstovybės Lietuvoje pranešimu, patvirtino ir Sveikatos apsaugos ministerija. Kiek dar tokių atvejų Lietuvoje, neaišku Kiek iš viso Lietuvoje nuo COVID-19 paskiepytų asmenų vis tiek susirgo šia liga, neaišku.

„Šiuo metu tokios informacijos dar neturime, nes yra vykdomi programavimo darbai“, – nurodė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vidaus administravimo skyriaus specialistė Austina Vžesniauskaitė.

Anksčiau pranešta, kad koronavirusu užsikrėtė 14 dvejomis koronaviruso vakcinos dozėmis paskiepytų Lauksargių globos namų gyventojų, kai nuo antrosios skiepo dozės buvo praėję beveik dvi savaitės. Be to COVID-19 užsikrėtė ir trys paskiepyti Trakuose esančių slaugos namų „Addere“ gyventojai.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s