Seimas paskyrė Birutę Sabatauskaitę lygių galimybių kontroliere

Seimas ketvirtadienį sprendė, ar pritarti Birutės Sabatauskaitės teikimui į Lygių galimybių kontrolierius. Prieš balsavimą Seimo pirmininkė sakė besitikinti, kad kandidatė sulauks palaikymo, tačiau opozicija nurodė į galimą interesų konfliktą, mat B. Sabatauskaitės tėvas Julius Sabatauskas yra Seimo vicepirmininkas.

Po slapto balsavimo paaiškėjo, kad dauguma Seimo narių palaikė B. Sabatauskaitės kandidatūrą. Už jos skyrimą į šias pareigas per slaptą balsavimą buvo 75 Seimo nariai, prieš balsavo 38, susilaikė 17 parlamentarų.

B. Sabatauskaitė yra tarptautinės teisės magistrė, šį laipsnį ji įgijo Mykolo Romerio universitete, taip pat yra Europos nediskriminavimo teisės ekspertų tinklo narė-ekspertė.

Lietuvos žmogaus teisių centre ji dirba nuo 2010 metų, nuo 2013 metų jam vadovauja.

B. Sabatauskaitė rengia tyrimus bei pozicijas, teikia pastabas teisės aktams dėl smurto artimoje aplinkoje ir smurto lyties pagrindu, neapykantos nusikaltimų, nediskriminavimo teisės, tarptautinių teisės aktų nuostatų perkėlimo ar teismų sprendimų įgyvendinimo.

Opozicijos lyderis ekspremjeras Saulius Skvernelis neatskleidė, ar Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcija dėl B. Sabatauskaitės kandidatūros turi vieningą poziciją. Jis ne kartą pakartojo, kad balsavimas dėl kandidatės yra slaptas, tad ir žinoti, kas ir kaip balsavo, galimybių nebus.

„Kompetencija ir išsilavinimas tikrai yra tinkami šioms pareigoms. Ji buvo frakcijoje, buvo klausimai, buvo atsakymai, buvo įvairių nuomonių. Balsavimas yra slaptas. Man kyla abejonių dėl tam tikro galimo interesų konflikto regimybės, pacituočiau buvusį opozicijos lyderį Sabatauską. Yra vienas iš frakcijos lyderių, kurio dukra pretenduoja į tokias pareigas“, – komentavo S. Skvernelis.

Jis teigė, kad pats balsuos pagal sąžinę.

Apie „interesų konflikto regimybę“ paklaustas socialdemokratas Julius Sabatauskas žurnalistams pateikė lakonišką atsakymą: „Tai ką, man charakirį pasidaryti?“

Seimui pradėjus svarstyti B. Sabatauskaitės kandidatūrą į lygių galimybių kontrolierės pareigas J. Sabatauskas Seimo salėje pranešė, kad nei svarstyme, nei balsavime dėl savo dukros kandidatūros jis nedalyvaus.

Svarstymo metu konservatorius Mykolas Majauskas Seimo salėje kalbėjo, kad diskutuojant daug dėmesio yra skiriama visuomenę skaldančioms temoms.

„LGBT klausimas yra vienas iš jų. Nuo šios temos mes tikrai niekur nepabėgsime. Tačiau tai nėra vienintelis ar pagrindinis klausimas, kuriuo domisi, kurį sprendžia lygių galimybių kontrolierius. Prisiminkime, kaip ginčijomės vaiko teisių apsaugos klausimais ir kaip vieningai vėliau balsavome sutardami, kad vaiko teises turime užtikrinti ir turime skirti tam daugiau dėmesio.“ – pasakė M.Majauskas.

Jis kalbėjo, kad lygių galimybių kontrolierė turi dėmesio skirti ir neįgalių žmonių integracijai. Taip pat, anot jo, dėmesio skirti ir pagalbą suteikti privaloma psichinę negalią turintiems asmenims.

„Mes praeitoje kadencijoje taip pat bendru sutarimu sukūrėme Savižudybių ir smurto prevencijos komisiją, suprasdami, kad psichinės sveikatos klausimai yra be galo svarbūs ir tam turime skirti dėmesį. Yra daug klausimų, kuriais mes sutariame ir sutarsime, kad tam lygių galimybių kontrolierė turėtų skirti dėmesį“, – kalbėjo konservatorius.

Jis teigė, kad J. Sabatauskas yra vienas sąžiningiausių ir padoriausių Seimo narių. Anot M. Majausko, galima tik padėkoti, kad J. Sabatauskas užaugino žmogų, kuriam rūpi ne tik jo asmeniniai reikalai, bet ir visa Lietuva.

„Manau, kad gerbiamos B. Sabatauskaitės kandidatūra yra tinkama ir ji sugebės rūpintis tais žmonėmis, kuriais iki šiol nesugebėjome pasirūpinti“, – sakė M. Majauskas.

Liberalas Eugenijus Gentvilas kalbėjo, kad jam teko girdėti B. Sabatauskaitės pasisakymus, kai dar nebuvo kalbama apie galimybę jai užimti lygių galimybių kontrolieriaus poziciją.

„Noriu atkreipti dėmesį, kad nuolatos girdėdavome, kad diskriminacija dėl amžiaus, lyties, neįgalumo tampa didžiule problema. <…> Man patiko, kad ponia Birutė savo prisistatyme iškėlė diskriminavimo dėl šeimos dalykus. Mes turime atvejį, kai lietuviškas Registrų centras nedavė išrašo apie šeimos padėtį moteriai, kuri nebuvo santuokoje, bet turi du vaikus, jis sako „mes apie tavo šeimą nieko negalime pasakyti, tu nesi šeima“. Tai reiškia, kad negali gauti banke paskolos, ir taip daro lietuviška institucija.“ – paaiškino E. Gentvilas.

Liberalų atstovas parlamente dėstė, kad jam priimtinos diskusijos dėl to, kad reikia plėsti požiūrį į diskriminacijos pagrindus.

Jis kalbėjo, kad Seimo nariai gavo šimtus laiškų, kuriuose buvo nukopijuotas vienas tekstas, kupinas neteisingų interpretacijų. Anot politiko, laiškuose teigta, kad B. Sabatauskaitė esą neproporcingai žiūri į diskriminacijos atvejus.

„Kaip tik šita žmogaus teisių specialistė, pati būdama teisininke ir dirbdama praktinį darbą žmogaus teisių srityje, kaip tik proporcingai vertina visus diskriminacijos atvejus ir negalima būtų išskirti vienos ar kitos diskriminacijos atveju palankesnio ar nepalankesnio požiūrio“, – teigė liberalas.

Prieš tapdama Seimo nare su B. Sabatauskaite dirbusi parlamentarė Dovilė Šakalienė teigė, kad dėl kandidatės neturėtų kilti jokių abejonių, o jos kompetencijas akcentavo net ir kandidatūrą kritikavę politikai.

„Jei šiandien būtų priimtas sprendimas nepatvirtinti kvalifikuoto, kompetentingo žmogaus, kuriam pasitikėjimą ir paramą išreiškė 100 organizacijų ir ekspertų, vien tik dėl to, kad tas žmogus kažkam pagal keistas teorijas atrodo kitoks nei dauguma, mes būtume netoli nuo Baltarusijos ar kitų autoritarinių režimų, kur žmogaus teisių pažeidimai yra norma“, – teigė D. Šakalienė.

Ji pareiškė, kad nė vienas žmogus negalėtų pasakyti, kad B. Sabatauskaitė buvo neskaidri, šališka ar nesąžininga.

Darbo partijos atstovas Mindaugas Puidokas Seimo salėje kalbėjo, kad jam nekelia abejonių B. Sabatauskaitės ekspertinės, teisinės žinios. Visgi jis teigė, kad į Seimo narius kreipėsi grupė organizacijų, esą prašiusių, kad nebūtų pritarta B. Sabatauskaitės kandidatūrai. Jis teigė ir asmeniškai sulaukęs nemažai laiškų, kuriuose, anot jo, teigiama, kad B. Sabatauskaitė atstovaus tik vienai žmonių grupei.

„Kandidatės oponentai teigia, kad kandidatė, dirbdama Žmogaus teisių centro vadove, daugiausia dirbo LGTBTQ poreikių srityje. Mums teigiama, kad jos veikla yra plataus profilio. Per susitikimą mūsų frakcijoje kandidatė neatsakė į daugumą mano ir kitų kolegų užduotų klausimų. Tai kelia pagrįstų abejonių dėl kandidatės atvirumo“, – kalbėjo M. Puidokas ir pridūrė, kad klausimų kelia ir kandidatės tolerancija skirtingoms nuomonėms.

Politikas taip pat teigė, kad B. Sabatauskaitė neišsklaidė abejonių dėl savo asmeninio gyvenimo aplinkybių. Anot jo, iš valstybės pareigūnų reikia reikalauti atvirumo, skaidrumo, o, kaip sakė M. Puidokas, B. Sabatauskaitė atsakė, kad asmeninio gyvenimo viešai nekomentuoja.

Pati B. Sabatauskaitė Seimo salėje dėkojo tiek už parodytą pasitikėjimą, tiek už išsakytą kritiką. Kandidatė teigė norinti tikėti, jog lygiomis galimybėmis ir nediskriminavimu Lietuvos visuomenė domisi vis aktyviau.

„Darbdaviai, švietimo įstaigos, paslaugų teikėjai, taip pat vis daugiau su šia tema susipažįsta ir asmenys, kurie patiria kasdieninę diskriminaciją. Lygios galimybės kyla iš Lietuvos Respublikos konstitucinės tradicijos, siekia ir 15 amžių. Jos tuo metu interpretuojamos šiek tiek kitaip, bet tikslai išlieka tie patys. Aš tikiu, kad, nuoširdžiai sutelkus visų jėgas, galima užtikrinti ir pasiekti daugiau, kad asmenys tikrai nebijotų, jog turėdami vaikų negalės susirasti gyvenamosios vietos. Tikiu, kad galime pasiekti daugiau, kad užtikrintume, jog tam tikros tautybės, tikėjimo asmenys nesijaudins dėl savo išgyvenimo, pragyvenimo, darbo suradimo“, – dėstė kandidatė.

B. Sabatauskaitė taip pat kalbėjo tikinti, kad vien dėl turimos negalios asmens turimas diplomas neatrodys vertas mažiau nei kitų asmenų. Ji sakė mananti, kad žmonės neturėtų baimintis dėl savo saugumo darbo vietoje, neturėtų nerimauti, kad prie jų bus priekabiaujama dėl lyties ar kitų bruožų.

„Tikiu, kad gaudami paslaugas visi turėtume teisę būti savimi ir kad visos ir visi galėtume būti tuo, kas esame, tiek savo darbo vietose, tiek gaudami paslaugas švietimo įstaigose, nepriklausomai nuo to, kuo tikime, ką mylime, kokia kalba kalbame, kokiu Dievu tikime“, – kalbėjo kandidatė.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s