Vokietija ragina pirkti rusišką „Sputnik V“ vakciną visos ES vardu, Prancūzija skiepą nori naudoti jau birželį

Vokietija norėtų, kad Europos Komisija (EK) pradėtų bendrą rusiškos vakcinos nuo koronaviruso „Sputnik V“ pirkimo visai Europos Sąjungai procedūrą, trečiadienį pareiškė vienas šalies pareigūnas. Jis pridūrė, kad ledai esą jau pajudėjo, rašo JAV leidinys „Politico“. Negana to, Prancūzija neslepia planuojanti pradėti naudoti šią vakciną jau birželį.

Anot Vokietijos pareigūno, situacija gana delikati, todėl EK pirmiausia turi patikrinti nusiteikimą Bendrijos šalių sostinėse – taip esą būtų įvertinta, kurias valstybes nares domintų rusiškos vakcinos įsigijimas. Tada esą galėtų prasidėti derybos dėl sutarties su „Sputnik V“ gamintojais ir dėl dozių, kurios turėtų būti pristatytos, skaičiaus. O jau susitarus ES šalys galėtų pirkti vakciną ne atskirai, o pagal kontraktą visos Bendrijos vardu.

Europos vaistų agentūra (EMA), kuri uždega – arba ne – žalią šviesą vakcinų naudojimui ES, pirmuosius duomenis apie „Sputnik V“ vakciną gavo anksčiau kovą ir pradėjo tęstinės peržiūros procedūrą. EMA vadovė Emer Cooke antradienį patvirtino, kad tarnyba rengiasi išsiųsti inspektorius į gamyklas Rusijoje, kuriose gaminama „Sputnik V“ vakcina. Kol kas neaišku, kada EMA galėtų priimti sprendimą dėl šios vakcinos.

Vis dėlto Vokietijos pareigūnas pasvarstė, esą jau dabar būtų galima ruoštis vakcinos pirkimui: „Manytume, kad būtų teisinga, jei pokalbiai būtų inicijuojami jau dabar.“ Tiesa, oficialios derybos su Rusija nevyksta, nes, žinoma, tai jautrus klausimas. Daugiau aiškumo tikimasi po virtualaus Europos Vadovų Tarybos susitikimo ketvirtadienį ir penktadienį.

Rusija neslepia siekianti vakcinos patvirtinimo Bendrijoje. Praėjusią savaitę Maskva sukritikavo ES vidaus rinkos komisaro Thierry Bretono pareiškimą, kad „Sputnik V“ vakcinos „ES visiškai nereikia“.

„Sputnik V“ buvo įregistruota pernai rugpjūtį, neprasidėjus plataus masto klinikiniams bandymams, todėl kai kuriems ekspertams kilo abejonių dėl preparato patikimumo. Tačiau autoritetingas medicinos žurnalas „The Lancet“ vėliau paskelbė tyrimų rezultatus, rodančius, kad ši vakcina yra saugi ir kad jos veiksmingumas viršija 90 procentus. Vis dėlto nemažai ES šalių nepritaria „Sputnik V“ naudojimui dėl politinių priežasčių – apie tai jau yra įspėję ir Lietuvos vyriausybės atstovai. Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė vasarį išvis pavadino šią vakciną „nauju Rusijos hibridiniu ginklu“.

Kita vertus, šios vakcinos dozių jau yra savarankiškai – tai nėra draudžiama – įsigijusios Vengrija ir Slovakija, nors pastarojoje iškart kilo politinė krizė, nes ant premjero Igorio Matovičiaus dėl tokio sprendimo pyksta koalicijos partneriai.

Tuo tarpu Prancūzijos valstybės sekretorius Europos reikalams Clement’as Beaune radijui „France Info“ pareiškė, kad šalis savo skiepijimo kampanijoje „Sputnik V“ vakciną gali pradėti naudoti jau birželį.

„ES galėtų patvirtinti Rusijos vakciną po EMA spendimo, o Prancūzija savo ruožtu galėtų pradėti ją naudoti birželį, vasaros pradžioje“, – pareiškė C.Beaune ir įspėjo, kad nereikėtų politizuoti pastangų vakcinuoti žmones.

„Prancūzija atvira visiems variantams. Bet jei kas nors sako, kad vien Rusijos vakcina galėtų išspręsti dozių trūkumo problemą, tai netiesa. Taip būti negali, be to, tos vakcinos pagaminami labai maži kiekiai“, – paaiškino C.Beaune ir pabrėžė, kad atskirai „Sputnik V“ vakcinos Prancūzija nepirks.

Kad būtų galima sudaryti išankstinio pirkimo susitarimus ES vardu, reikia, kad to oficialiai paprašytų mažiausiai keturios Bendrijos šalys narės.