Seimas atleido Adą Jakubauską iš LGGRTC direktoriaus pareigų, naujas direktorius – iškart po Velykų

Seimas ketvirtadienį atleido Adą Jakubauską iš Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) vadovo pareigų. Jį aršiai gynę „valstiečiai“ balsavimą vadino susidorojimu su neįtikusiu žmogumi. Tuomet valdančiosios koalicijos atstovai kalbėjo, kad jokio susidorojimo nėra – A.Jakubauskas tiesiog prastai dirbo. Seime verdant audringoms diskusijoms, kurių metu net skambėjo raginimai atgailauti, lauke protestavo grupė A.Jakubausko palaikytojų.

Ketvirtadienį per slaptą balsavimą už A.Jakubausko atstatydinimą balsavo 79 parlamentarai, 4 buvo prieš, 1 biuletenis rastas sugadintas. Tam, kad A. Jakubauskas būtų atleistas, reikėjo mažiausiai 71 balso. Balsavime dalyvavo 84 Seimo nariai.

Dar prieš šio klausimo svarstymą „darbiečiai“ ir „valstiečiai“ pareiškė, kad balsavime apskritai nedalyvaus. Seimo salėje paskelbus rezultatus konservatorius Kęstutis Masiulis sakė, kad „valstiečiai“, siūlę konservatoriams nepasiduoti spaudimui, patys „pasidavė savo vado spaudimui“ ir nedalyvavo balsavime.

Pats A.Jakubauskas pareiškė tapęs aplinkybių įkaitu.

„Paprasčiausiai ne tas žmogus sėdėjo toj kėdėj, reikėjo pakeisti žmogų. Problema tame buvo“, – Seimo sprendimą komentavo jau buvęs LGGRTC direktorius.

Jis sakė buvęs nubaustas „avansu“, išdirbęs septynis mėnesius vietoj penkerių metų. Iš tiesų A.Jakubauskas šiame poste išdirbo 9 mėnesius, nes pareigas pradėjo eiti pernai liepos 1 dieną.

Buvęs LGGRTC direktorius taip pat paaiškino po atstatydinimo planuojantis grįžti į akademinę veiklą.

„Esu akademinės bendruomenės narys, profesorius, tyrinėsiu tai, kas dar neištirta, rašysiu knygas, kurios dar neparašytos“, – pranešė jis.

Pristatydama A.Jakubausko atleidimo klausimą Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigė, kad tai siūloma dėl susiklosčiusios atmosferos centre, konfliktinės situacijos tarp direktoriaus ir centro darbuotojų.

„Su centru atsisako bendradarbiauti universitetai, nes jo vadovybės veikla, jų manymu, neatitinka mokslinių standartų“, – kalbėjo ji.

„Iki Velykų liko kelios dienos. Atgailaukite, jūs vargšai, ir baikite šitą velniavą skleist per Lietuvą. O mes kartu su jumis, Adai, ir su savo frakcija. Sėkmės visiems“, – prieš balsavimą emocingai kalbėjo A.Jakubauską palaikantiems „valstiečiams“ priklausantis Dainius Kepenis.

Konservatorius, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas A.Jakubauską vadino nepelnytai kankinio aureolę užsidėjusiu valdininku.

„Dauguma A.Jakubausko pertvarkų, aš čia cituoju darbuotojus – psichologinis smurtas, bauginimas, mobingas, prasidėjo jam pačiam atsirinkus ir pačiam atsivedus keistus personažus, kurie dabar sulaukė 74 metų per savo gyvenimą taip pat nieko nenuveikė istorijos tyrimų baruose. Vien todėl, kad jie niekaip su tais tyrimais nebuvo susiję“, – kalbėjo Krašto apsaugos ministras.

Jo teigimu, iš A.Jakubausko atsakymų akivaizdu, kad jis nesupranta apie istorinius tyrimus, o nekompetenciją esą dar užmaskuoja melu.

„Dar kartą primenu tiems, kas nesupranta, apie ką mes čia kalbam, kad po mobingo, psichologinio spaudimo, nutraukė okupacijos žalos skaičiavimo darbą, de facto nutraukė KGB dokumentų publikavimą su itin svarbiais istorikų komentarais, išmetė iš darbo darbuotojų profsąjungos tarybos narę ir Lukšos metais atsikratė šio rezistento veiklą užsienyje tyrusios, apie tai knygą išleidusios istorikės“, – kalbėjo politikas.

Tuo tarpu buvęs ministras pirmininkas, opozicijos lyderis valstietis Saulius Skvernelis Seimo posėdyje teigė, kad vis dažniau pasigirsta kalbos, esą centro veikla praranda aktualumą.

„Nuoširdžiai tikiu, kad šioje salėje manome kitaip“, – kalbėjo jis.

S.Skvernelis pabrėžė, kad centro direktorius pradėjo darbą prieš kiek daugiau nei pusmetį, akcentavo, kad apie centro stiprinimo poreikį visiems buvo žinoma, tad A. Jakubauskas ėmėsi reikalingų institucijai pertvarkų.

Opozicijos lyderis taip pat pabrėžė, kad natūralu, jog sujudinus nusistovėjusią tvarką visada atsiranda tuo nepatenkintų darbuotojų. Jis citavo valdybos darbo grupės išvadą, dėl ko siūloma atleisti A.Jakubauską bet teigė, kad tikroji priežastis yra paprastesnė.

„Jums leidus perfrazuosiu išvadas į aiškesnę kalbą: centro direktorius atleidžiamas iš pareigų, nes atleido darbuotoją, kuri turėjo visiškai suprantamą teisę su priimtu sprendimu nesutikti, situaciją sprendė ne pasitelkusi teisines priemones, o viešumą“, – kalbėjo jis.

A.Jakubauskas daug kritikos sulaukė dėl to, kad atleido vieną savo kritikių, istorikę Mingailę Jurkutę.

Kitas valstietis Jonas Jarutis teigė, kad A.Jakubausko atleidimas bus chrestomatinis susidorojimo pavyzdys. Jis paaiškino, kad centro vadovas nieko nepažeidė, tuo tarpu įtampą centre sukūrė ne A.Jakubauskas, o ji esą buvo dirbtinai sukurta tam, kad būtų galima inicijuoti balsavimą dėl jo atleidimo.

Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas priminė A.Jakubausko mintis, pasakytas interviu Krymo totorių televizijai.

„Skamba tokios frazės: „Markso ir Engelso šmėkla kaip bacila mutavo, šiuo metu raudonomis vėliavomis nebemojuoja. Ir tai mes stebime Lietuvoje“, „Lietuvoje jaunimas išrinktas į Seimą nori tas „leftistines“ idėjas įdiegti Lietuvoje. Mes gi atstovaujame tradicinėms vertybėms, o Seime skiriami pareigūnai, kurie atstovauja kitoms, priešingoms, vertybėms“. Gerbiamieji, Seimo paskirtas pareigūnas kritikuoja Seimą, kad kitus pareigūnus Seimas skiria ne tokius, kaip jis, kitokių ideologinių nuostatų“, – stebėjosi E.Gentvilas ir pabrėžė, kad Seimo paskirtas pareigūnas neturėtų nurodinėti Seimui ką ir į kokias pareigas skirti.

Be to, parlamentarą papiktino, kad istorikę M.Jurkutę A.Jakubauskas vadino „mergaite“ arba „mergaičiuke“.

„Ar tai požiūris į moteris, ar tai požiūris į jaunus žmones“, – svarstė E.Gentvilas.

Apie šį interviu kalbėjo ir socialdemokratas Julius Sabatauskas, pastebėjęs, kad tai buvo lyg iš kulkosvaidžio paleista propagandinė tirada.

„Nukreipiant ugnį, labai gaila, į Lietuvą, nes Lietuva yra ES dalis. Kad ji kalta, kad čia vyksta tokie dalykai. Daktaras Goebbelsas labai džiaugtųsi išgirdęs tokius interviu“, – kalbėjo socdemų atstovas.

J.Sabatausko teigimu, socialdemokratai šiuo klausimu balsavo laisvai.

Laisvės frakcijos atstovas Vytautas Mitalas teigė, kad institucijas reikia saugoti nuo tendencingos ir šališkos veiklos.

„Centrui turi vadovauti jautrus, įtraukiantis ir įsiklausantis vadovas“, – kalbėjo jis.

V.Mitalo teigimu, šiais laikais kone kiekvienu klausimu norima matyti šviesos kovą su tamsa.

„Tikriausiai visi šioje salėje suprantame, kad A.Jakubausko klausimas nėra joks politinis susidorojimas, politinių girnų ar kaulo gerklėje čia taip pat nėra. Centro klausimai ne pirmą mėnesį eskaluojami viešoje erdvėje, dalis darbuotojų teigia, kad jiems neteikiama informacija, neatsižvelgiama į jų lūkesčius savarankiškai atlikti istorinius tyrimus“, – kalbėjo jis.

„Darbietis“ Mindaugas Puidokas klausė A.Jakubausko, ar jis gavo raštiškų patvirtinimų, kokius teisės aktus jis pažeidė.

„Iš to, ką matome, yra tik nuomonės“, – kalbėjo jis.

A.Jakubauskas sakė, kad jokių pažeidimų nustatyta nebuvo, o jam priekaištų – taip pat.

„Buvo motyvuojama tik tuo, kad neva aš esu prastas vadybininkas ir negebu sutvarkyti man pavesto darbo“, – atsakė jis.

A.Jakubauskas taip pat informavo, jog centre prasideda pertvarkos, o centras turi visas sąlygas „garbingai atlikti savo funkcijas“.

„Dėl kolegės Mingailės Jurkutės mes nepažeidėme jokių įstatymų (…) Nežinau, kodėl bandoma su manimi susidoroti, tai turbūt vienintelis, precedento neturintis atvejis Lietuvos parlamentarizmo, o galbūt pasaulio istorijoje, atvejis kai pareigūnas bandomas bausti avansu“, – kalbėjo jis, pabrėžęs, kad dirba vos aštuonis mėnesius.

A.Jakubauskas Seime pranešė, kad siekė LGGRTC padaryti nešališku, kad „nebūtų pagražinimų ar demonizavimo įvykių ar personalijų“.

„Jūs atleidžiate žmogų, kuris parašė knygą apie J.Lukšą. Jūs dėl kritikos atleidžiate žmogų, o dabar aiškinat, kad… Gal nežinote apie kokį žmogų kalba?“, – klausė konservatorius, krašto apsaugos ministras A.Anušauskas, patikslinęs, kad turi omenyje istorikę M.Jurkutę.

„Gerbiamas Seimo nary, noriu pasakyti, kad M.Jurkutė parašė knygą ne apie J.Lukšą, bet apie CIA (JAV Centrinė žvalgybos agentūra – aut.) dokumentus su Baltijos valstybėmis. Pasakykit, prašau, jos pridėtinę vertę. Ji nuvyko į JAV, parsivežė pluoštą dokumentų, juos išvertė, parašė 20 puslapių įvadą, už tai pagal sutartį gavo 7 tūkst. eurų ir, beje, kas pusmetį pratęsdama sutartį, nes negalėjo įvykdyti darbų. Tai buvo tęsiama daugiau negu metai. Apie J.Lukšą aš tikrai ten nieko nežinau. Tos knygos pridėtinė vertė yra 20 puslapių“, – kalbėjo jis.

Pasisakydamas Seime A.Jakubauskas teigė daug vertinimų išgirdęs ir perskaitęs, daug išvadų padaręs.

„Nuo 2020 liepos 1 dienos vadovaudamas centrui jokiais administracinės teisės ar tarnybiniais nusižengimais nesu kaltinamas“, – kalbėjo jis.

Anot direktoriaus, jo vadovavimo centrui klausimas kilo dėl jo centre pradėtų reformų.

„Jaučiuosi kaip patekęs tarp politinių girnų, tarp dviejų kadencijų Seimo valdybų girnų“, – kalbėjo jis.

A.Jakubausko teigimu, visi pamiršo, kad prieš trejus metus centro svetainėje buvo patalpintas tyrimas apie KGB agentų registracijos žurnalą sukėlė labai didelį šurmulį visuomenėje.

„Po to Seimo valdyba sudarė darbo grupę ištirti centro darbą. Be kita ko mestas šešėlis ant kardinolo Vincento Sladkevičiaus, dirigento Sauliaus Sondeckio, aktoriaus Donato Banionio“, – kalbėjo jis.

Anot jo, buvo priimta išvada, kad tyrimai atlikti aplaidžiai, dokumentų analizei nebuvo skiriamas pakankamas dėmesys.

„Kad tas tyrimas yra visiškas centro darbuotojų nesusikalbėjimo pavyzdys“, – informavo jis, pridūręs, kad prie dokumentų viešinimo prisidėjo politikų įtaka.

A. Jakubausko teigimu, šios kadencijos Seimo valdyba užėmė visiškai priešingą poziciją, esą valdyba kažkodėl išgirdo tik 17 centro darbuotojų nuomonę, bet neatsižvelgė į gausesnį jo palaikytojų būrį centre. A.Jakubauskas kalbėjo prašęs atlikti auditus, įvertinti psichologinį klimatą centre, pasikalbėti su darbuotojais, bet į tai nebuvo reaguota. Esą įvyko tik du nuotoliniai susitikimai.

„Pradėjęs eiti pareigas susipažinau su padėtimi centre, kuri mane pribloškė. Vienas darbuotojas man sakė: direktoriau, centras apimtas gangrenos. Iš tiesų mes negalvojome, kad jį bus galima išgydyti“, – sakė A. Jakubauskas.

Jo teigimu, per visą centro gyvavimą, tai yra, per 24 metus, iš jo išėjo 543 darbuotojai. Direktorius aiškino, kad tokia darbuotojų kaita nėra normali nedidelei įstaigai, minėjo, kad centras per du dešimtmečius esą buvo skurdinamas, o atlyginimai itin maži. A.Jakubauskas tikino ketinęs centrą padaryti garbės institucija, kurioje „siektų įsidarbinti daugelis istorikų“.

Anot jo, centras planuoja pradėti Sausio 13 įvykių tyrimą, įkurti DNR banką pokario ginkluoto pasipriešinimo dalyvių tapatybės nustatymui, tęsti Tuskulėnuose nužudytų žmonių palaikų paieškas, įkurti Tuskulėnuose tremtinių alėją, minėjo kitus darbus.

Be to šią savaitę socialiniuose tinkluose pasirodė informacija kad A. Jakubauskas gavo apdovanojimą iš Rusijos ir jo pavardė yra įrašyta oficialiame Rusijos vyriausybinės komisijos sąraše – skelbiama, kad jis apdovanotas kaip Rusijos tėvynainis. A.Jakubauskas teigia, kad informacija apie tai, esą jis apdovanotas, – melas ir siekis jį sukompromituoti. Tačiau klausimų kelia tai, jog ta pati Rusijos vyriausybinė komisija, kuri skelbiasi apdovanojusi A.Jakubauską, yra finansiškai parėmusi jo su kolegomis išleistą knygą. A. Jakubauskas tikina, jog šie pinigai buvo gauti ne iš centrinės Rusijos valdžios, bet iš regiono – Tatarstano Respublikos, esą tai kaip nors keičia situaciją.

Praėjusią savaitę interviu Krymo totorių televizijai A. Jakubauskas pareiškė, kad jo vadovaujamas LGGRTC atstovauja tradicinėms pažiūroms ir susiduria su „leftistinių pažiūrų“ grupių spaudimu. Jis taip pat sakė turintis „sveikos Lietuvos visuomenės“ palaikymą ir neabejojąs, kad Seime nepakaks politinės valios jį atstatydinti. Vėliau Lietuvos žiniasklaidai jis sakė apgailestaujantis dėl išsakytų teiginių ir teigė taip kalbėjęs dėl nuovargio.

Tuo tarpu kandidatą į LGGRTC direktoriaus pareigas Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen planuoja pateikti iškart po Velykų.

„Mano siekis būtų, kad jau po Velykų galėtume svarstyti naują kandidatūrą. Tikrai neatidėliosiu šito sprendimo“, – ketvirtadienį sakė parlamento vadovė.

„Suprantu, kokia yra jautri situacija ir kaip svarbu, kad darbas šioje institucijoje vyktų sklandžiai“, – pridūrė ji.

Pasak V.Čmilytės-Nielsen laikinai Genocido centrui vadovaus generalinio direktoriaus pavaduotojas Vytas Lukšys.

Seimo pirmininkė sakė kandidato ieškosianti tarp mokslininkų ir akademinės bendruomenės atstovų.

„Mano supratimu, centro būtent mokslinė pusė, akademinė dalis turėtų būti stiprinama, ieškosiu, matyt, tame rate“, – teigė ji. V.Čmilytė-Nielsen neatmetė, kad paskyrus naują vadovą gali būti taisomas Genocido centro įstatymas numatant prie jo įsteigti mokslo tarybą, sudarytą ne tik iš institucijos darbuotojų.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras tiria visas genocido bei nusikaltimų žmonijai ir žmoniškumui apraiškas ir Lietuvos gyventojų persekiojimą okupacijų metais, taip pat ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo okupacijoms procesus, inicijuoja genocido organizatorių ir vykdytojų teisinį įvertinimą, įamžina laisvės kovotojų ir genocido aukų atminimą.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s