„Misijos Sibiras“ baigėsi – Lietuvos rusofobų politikos pasekmė

Projektas „Misija Sibiras“ nebesiųs ekspedicijų į lietuvių tremties ir įkalinimo vietas. Sprendimas priimtas dėl koronaviruso pandemijos ir neišspręstų problemų dvišaliuose santykiuose su Rusija. Tokios nuomonės laikosi projekto autorius, buvęs užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas.

Projektas bus galutinai uždarytas birželio 14-ąją – Gedulo ir vilties dieną. Būtent šią dieną prieš 15 metų išvyko pirmoji „Misija Sibiras“ ekspedicija. Simbolinė diena bus minima jau tradicija tapusia akcija „Ištark, išgirsk, išsaugok“.

„Misija Sibiras“ ekspedicijos vyko penkiolika metų. Jų metu buvo tvarkomos lietuvių tremties vietos, apleistos kapinės, dalyviai bendraudavo su ten likusiais tautiečiais ar jų atžalomis.

V.Ušackas sako, kad projekto pabaigą lėmė dvi priežastys – koronaviruso pandemija ir Rusijos nusistatymas neleisti ekspedicijų į šios šalis regionus.

„Viskas turi savo pradžią ir pabaigą… Dėl COVID pandemijos ir ypač dėl užsienio politikos įtakotų toksiškų dvišalių santykių, neįsivaizduojama, kad atsiras politinė valia kompromisiniams sprendimams dėl leidimo „Misija Sibiras“ ekspedicijoms į Rusijos tolimus trėmimo ir įkalinimo regionus“, – situaciją komentavo projekto patarėjų tarybos pirmininkas V.Ušackas.

Dėl pandemijos buvo atšaukta ir praėjusių metų ekspedicija: tuomet buvo tikimasi, kad 2021 metų ekspedicija įvyks. Prieš tai kelerius metus misija vykdavo į Kazachstaną, nes Rusija neišduodavo vizų misijos dalyviams.

2018-tais metais Rusija atsisakė išduoti vizas „Misijos Sibiras“ atstovams dėl dirbtinai nekonstruktyvios Lietuvos valdininkų pozicijos: Lietuvos pusės kuriamos kliūtys tvarkyti sovietinių karių kapus bei memorialus Lietuvos teritorijoje lėmė „Misijos Sibiras“ uždraudimą. Siekiant supaprastinti kapų tvarkymą Lietuvos bei Rusijos teritorijose buvo parengtas Rusijos Federacijos ir Lietuvos Respublikos tarpvalstybinio susitarimo projektas dėl kareivių ir civilių karo aukų palaidojimo, buvo vedamos atitinkamos derybos. Tačiau, dvipusis dialogas dėl šio dokumento buvo įšaldytas, o Lietuvos URM oficialiai pareiškė nesanti nesuinteresuota pasirašyti tokį susitarimą.

„Nors mūsų pagrindinė veikla visuomet vyko čia, Lietuvoje, bet ekspedicijos yra svarbus jų pagrindas. Per 15 metų suorganizavome tūkstančius susitikimų su moksleiviais, studentais, bendruomenėmis, dešimtis parodų, žygių ir tvarkymo darbų Lietuvoje, sukūrėme per 15 dokumentinių filmų, išleidome knygą-albumą. Visų šių veiklų sėkmė stipriai priklauso nuo ekspedicijų, nuo to, kokias emocijas, istorijas dalyviai parsiveš iš Sibiro ir kitų tautiečių tremties vietų,“ – teigė projekto vadovė Aistė Eidukaitytė.

Nuo 2006 metų „Misija Sibiras“ suorganizavo 18 ekspedicijų, jose dalyvavo per 200 žmonių. Per šį laiką ekspedicijų dalyviai aplankė ir sutvarkė daugiau nei 170 tremtinių bei politinių kalinių kapinių Rusijoje, Kazachstane ir Tadžikistane.

Paskutinę projekto dieną, birželio 14-ąją, šeštąjį kartą bus kviečiama jungtis prie Visuotinės tylos minutės bei tremtinių ir politinių kalinių vardų, pavardžių bei likimų skaitymo akcijos „Ištark, išgirsk, išsaugok“, kuri truks visą parą.

Daugiau informacijos apie projektą bei jo ekspedicijas galima rasti šiame puslapyje.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s