Lenkijos žmogaus teisių įgaliotinis: šaliai gresia tapti „nedemokratiška“, tai gali tapti ES egzistencijos pabaiga

Lenkijos žmogaus teisių vadovas Adamas Bodnaras sukritikavo Europos Sąjungą dėl, anot jo, per lėto atsako į Varšuvos vyriausybės vykdomus teisinės valstybės principų pažeidimus ir perspėjo, kad jo šalis rizikuoja tapti „nedemokratiška“.

Interviu naujienų agentūrai „AFP“ ombudsmenas sakė, kad šalies vyriausybėje įsitvirtinę populistai „mėgina padaryti neveiksnius arba perimti papildomus valdžios mechanizmus vieną po kito“.

44 metų teisės profesorius A. Bodnaras kalbėjosi su AFP po balandžio 15-ąją paskelbto Lenkijos Konstitucinio Teismo sprendimo, kuriuo jam nurodyta per kelias savaites pasitraukti iš pareigų.

Nuo 2015 metų Lenkijoje vyriausybę kontroliuojanti konservatyvi nacionalistinė partija „Teisė ir teisingumas“ (PiS) „marginalizuoja parlamento vaidmenį, didžia dalimi pažabojo Konstitucinį Teismą, prokuratūrą, visuomeninę žiniasklaidą ir kai kurias teismų institucijas“, sakė A.Bodnaras.

Europos Komisija jau ne vienus metus stengiasi priversti Lenkiją ir jos sąjungininkę Vengriją grįžti prie demokratijos normų laikymosi. Pasak A.Bodnaro, ES vykdomosios valdžios institucijos atsakomieji veiksmai anksčiau lėmė Lenkijoje kai kurių teigiamų pokyčių, bet ombudsmenas atkreipė dėmesį, kad padėtis pasikeitė 2019 metais, kai prie Europos Komisijos vairo stojo Ursula von der Leyen.

„Man susidaro įspūdis, kad vyko nuolatinė tariamo kompromiso, konsensuso ir dialogo su Lenkijos vyriausybe paieška… iš tikrųjų nieko nedavusi“, – teigė jis.

„Tuo metu vyriausybė išnaudojo šį laiką, kad įvestų ir įtvirtintų pokyčius, taip pat vis labiau stengėsi peržengti teismų subordinacijos ribas, – pridūrė A.Bodnaras. – Net kai Komisija sureaguodavo, tai įvykdavo vėliau nei reikėdavo.“

PiS, kurios nariai kaltino A.Bodnarą demonstruojant šališką palankumą opozicijai, tvirtina, kad vyriausybės vykdomos reformos būtinos, siekiant išrauti iš teisingumo sistemos korupciją ir paskutines komunistinio režimo atgyvenas.

Vėliau šį mėnesį Konstitucinis Teismas spręs dėl Europos Teisingumo Teismo (ETT), kuris neseniai pasipriešino vyriausybės vykdomų kontraversiškų teismų sistemos reformų svarbiai daliai. Institucija turi pateikti išvadą, ar Varšuva privalo vykdyti laikiną ETT įpareigojimą.

Šios bylos esmė – kas Lenkijoje turi pirmumą: ES ar nacionalinė teisė? A.Bodnaras perspėjo, kad Konstitucinio Teismo išvada gali būti dalis „teisinio Polexito“, ir atkreipė dėmesį, kad Lenkijoje „stiprėja tendencija ignoruoti principą, jog ES teisė yra viršesnė“.

Jo nuomone, naujoji nutartis gali atrišti rankas vyriausybei nesilaikyti tiek ankstesnių, tiek būsimų ETT nurodymų.

ES savo ruožtu galėtų paleisti esamą reagavimo mechanizmą, įskaitant finansines sankcijas, bet kol Briuselis ims šių veiksmų tikriausiai praeitų keli mėnesiai.

„Kiekvienas papildomas tokio pobūdžio sprendimas nėra vien simbolis, bet ir ribų perženginėjimas, einant nedemokratinės valstybės kryptimi“, – skundėsi teisininkas.

Jis įsitikinęs, kad dabartinė padėtis yra egzistencinis klausimas visai Europos Sąjungai.

„Kas turėtų būti ES? Bendrija, grindžiama demokratijos vertybėmis, ar tiesiog netvirta konfederacija, sudaryta iš valstybių, tarp kurių esama tiek demokratinių, tiek autoritarinių šalių?“ – klausė A.Bodnaras ir perspėjo, kad pastarasis variantas „gali lemti ES subyrėjimą“.

A.Bodnaras sakė, kad žmogaus teisių ombudsmenai kitose šalyse sakė esantys sukrėsti ir susirūpinę dėl padėties Lenkijoje, juolab kad jo paties biuras tapo šio proceso dalimi, vykstant kovai dėl naujo įgaliotinio paskyrimo. Nepriklausomo ombudsmeno institucija pirmiausiai buvo įkurta XIX amžiuje Švedijoje. Vienokia ar kitokia forma ji gyvuoja daugiau kaip 100 valstybių.

„Lenkijoje Komunistų partijai ši idėja kilo 9-ojo dešimtmečio pabaigoje. Tai laikyta tam tikra nuolaida opozicijai ir tuomečiams demokratiniams siekiams“, – pasakojo A.Bodnaras.

Kitos Vidurio ir Rytų Europos valstybės vėliau sekė šiuo pavyzdžiu.

A.Bodnaras buvo paskirtas prieš ateinant į valdžią dabartinei vyriausybei. Jo penkerių metų kadencija formaliai baigėsi rugsėjį. Vis dėl to ombudsmenas liko dirbti toliau, nes Seimas, kur PiS ir mažesnės koalicijos partijos turi daugumą, bei opozicijos kontroliuojamas Senatas nesugebėjo susitarti dėl įpėdinio.

Praeitą mėnesį Lenkijos Konstitucinis Teismas nutarė, kad A.Bodnaro darbo pratęsimas prieštarauja valstybės pagrindiniam įstatymui ir įpareigojo jį pasitraukti per tris mėnesius. Kol kas neaišku, kas nutiktų, jeigu iki to laiko nepavyktų rasti jam pamainos.

A.Bodnaras ginčą dėl šio posto laiko valdančiosios partijos strategijos natūralia tąsa. Anot jo, PiS nori užsitikrinti, kad naujas ombudsmenas „nebūtų per daug nepriklausomas, ne per daug pajėgus nuolat prižiūrėti valdančiuosius“.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s