Pergalės dienos proga į Antakalnio kapines plūdo minios žmonių: pasirodė SSRS vėliava, skambėjo sovietinės dainos, kai kurių atlapuose – Georgijaus juostelės

Nepaisant Lietuvos propagandistų pastangų ir galiojančių dėl koronaviruso pandemijos karantino ribojimų sekmadienį į Vilniaus Antakalnio kapines rinkosi daugybė žmonių, norinčių pasveikinti vienas kitą su Pergalės Diena ir atiduoti pagarbos duoklę žuvusiesiems Antrajame pasauliniame kare Europos bei Lietuvos išvaduotojams.

Nepaisant to kad sovietinė simbolika Lietuvos valstybėje yra uždrausta susibūrę prie memorialo sovietų kariams asmenys išskleidė TSRS vėliavą. Kapinėse probėgšmiais skambėjo karo laikų sovietinės dainos, karių kapus nuklojo raudoni gvazdikai.

Gegužės 9-ąją, kai Rusijoje ir kai kuriose kitose šalyse minima Pergalės diena, Vilniaus Antakalnio kapinėse kasmet renkasi žmonės, kuriems ši diena – šventė.

Pernai dėl COVID-19 pandemijos Gegužės 9-osios paminėjimas nebuvo toks masiškas, be anksčiau įprastų kalbų ar gausių susibūrimų, nebuvo matyti ir ordinais atlapus nusisagsčiusių veteranų. Tačiau šiemet vaizdas – jau kitoks.

Prie memorialo sovietų kariams ir amžinosios ugnies vidurdienį žmonių buvo susibūrę gausiai. Daug žmonių tebeeina į kapines. Nemažai jų atnešė gėlių. Daugiausia – raudonų gvazdikų ar tulpių. Kai kurių jų atlapuose – Georgijaus juostelės. Buvo žmonių, užsidėjusių sovietų karių kepures.

Iš ryto prie memorialo sovietų kariams gėlių padėjo ir Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksejus Isakovas.

Minėjime neapsieita be incidentų. Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis informavo, jog dviem piliečiams renginyje budėję pareigūnai surašė protokolus. Vienas asmuo baudą gavo už sovietinės simbolikos demonstravimą, kitas nubaustas už pareigūnų įžeidinėjimą.

Žurnalistai pakalbino kelis į Antakalnio kapines atėjusius žmones.

„Čia šventė labai didelė. Mūsų vaikai ir anūkai – visi žino, kaip buvo prieš 70 metų. Čia labai didelė šventė“, – kalbėjo vyras.

Jis pasakojo kasmet Gegužės 9-ąją ateinantis į Antakalnio kapines. Tik pernai sutrukdė karantinas.

„Dabar jau ne toks. Mes padarėme skiepą ir jau galima, aš manau“, – sakė jis.

Su teiginiu, kad pasibaigus Antrajam pasauliniam karui šalis liko okupuota SSRS, vyras teigė griežtai nesutinkantis.

„Aš manau, nebuvo jokių okupacijų. Čia buvo karas, okupacijos sovietų nebuvo. Mes taip galvojame. Visi turi savo (nuomonę – red.), kaip jie galvoja“, – kalbėjo jis.

Kitas kapinėse sutiktas vyras irgi tikino, kad Gegužės 9-oji yra labai didelė šventė.

„Ir tėvelis kariavo, ir mamytė kariavo. Daug kas kariavo“, – sakė jis.

Į Antakalnio kapines vyras aiškino atėjęs ir gėlių padėti, ir pabūti.

„Atmintis. Tiek žmonių žuvo už mūsų laisvę, galima sakyti“, – kalbėjo jis.

Koronaviruso pandemija ir nepaprasta epidemiologinė situacija vyro neišgąsdino.

„Kiek galima gąsdinti ir kiek galima bijoti. Čia jau net su Antruoju pasauliniu karu ir nepalyginsi. Vieną kartą ten išgąsdino ir žmonės gynėsi. O čia nežinia, nuo ko gintis, ar nuo kokios valdžios. Kurie prie valdžios, irgi sunku suprasti juos. Kiekvieną dieną po 20–30 kartų per televizorių, radiją, laikraščiuose vieną ir tą patį varo. Vienu žodžiu, nėra ko bijoti. Užtenka, pabijojom, ypač – pagyvenę žmonės“, – mano jis.

Dar vienas kapinėse sutiktas vyras sakė čia šiandien atėjęs, nes gegužės 9-ąją baigėsi karas.

„Tiek žmonių žuvo, tiek tų kareivių. Jie irgi norėjo gyventi. Reikia šitą žinoti“, – pabrėžė vyras, kurio tėtis dalyvavo Antrajame pasauliniame kare.

Paklausus, kaip jis žiuri į nuomonę jog pasibaigus Antrajam pasauliniam karui šalis liko okupuota SSRS, vyriškis atsakė irgi su ja nesutinkąs.

„Čia pavadinimai tik tai. Okupacija ar laisvė. Čia tik požiūris žmonių“, – pažymėjo jis.

Savo nuomonę išreiškė ir drauge su juo atėjusi moteris.

„Atsiprašau, čia mūsų istorija. Nieko nepadarysi. Okupacija, ne okupacija“, – sureagavo ji.

Prie memorialo kariams sutikta rusakalbė moteris sakė atėjusi pagerbti karius, išvadavusius Europą nuo fašizmo. Ji pasakojo, kad Antrajame pasauliniame kare dalyvavo jos tėtis, trys dėdės žuvo. Anot moters, apie sovietinę okupaciją kiekvienas turi savo nuomonę ir turi teisę ją turėti.

„Yra žmonės, kurie mano, kad tai okupacija, aš manau, kad ne okupacija. Skirtingai. Tai jų nuomonė, tai jų teisės ir, aš manau, kad tai teisinga. Yra žmonės, kurie kovojo prieš Sąjungą ir dėl to buvo taip pat teisūs, nes iš jų atiminėjo žemę, juos iškeldindavo. Tai buvo sudėtingas momentas Lietuvai. Bet su tuo seniai, aišku, buvo galima susitaikyti. Bet ne visi nori. Praeis dar laiko, susilygins viskas, viskas nusistovės, viskas gerai. Lietuvoje mūsų niekas neengia, leidžia tikėjimą. Kaip sakoma, mano asmenine nuomone, mums Lietuvoje gyvenasi neblogai. Niekas mūsų neengia. Leidžia viską. Ir, prašau, garbinkite – ir Velykas švęskite, ir rusiškos mokyklos yra“, – pabrėžė moteriškė.

Tiesa, pasiteiravus apie tai, sureagavo netoliese stovėjęs vyras. Jis garsiu balsu rusiškai pareiškė: „Kiek jums sovietinė okupacija visko pastatė. Ar neprisiminsite?“

„Todėl, kad mūsų tėtis kariavo. Jis perėjo beveik visą karą – ir su Suomija, ir baigė Kionigsberge, Vokietijoje. Bet šiemet mes nepasiėmėme jo nuotraukos, o kasmet mes nešamės. Mama čia, Lietuvoje, gimė ir jie čia susipažino. Dėl to mes ir Lietuvą mylime, ir Rusiją dieviname. Suprantate, todėl mes kasmet ir ateiname“, – kalbėjo kita į Antakalnio kapines sekmadienį atėjusi rusakalbė moteris.

Paklaustą, ką ji mano apie tai ar buvo sovietinė okupacija, ji atsakė, kad jos nuomonę pakeisti sunku, nes jai jau 75 metai.

„Kaip sakoma, mes su savo mintimis toliau einame per gyvenimą. Ir paprasčiausiai kažką priešingo pasakyti, tai bus ne iš širdies. Gyvenome čia sovietmečiu – mes su dideliu dėkingumu prisimename. Kažkas nukentėjo. Žinote, kaip būna, prie kiekvienos valdžios kažkas kenčia“, – teigė moteris.

Su dukra į Antakalnio kapines taip pat atėjusi kita moteris sakė, kad čia šiandien yra, nes tai yra tikrai didelė šventė, reikia padėkoti žuvusiems už paaukotas gyvybes.

„Už dangų be kovų, kad visi esame – kad esame tiesiog“, – pabrėžė ji.

Lietuva, kaip ir daugelis Vakarų Europos šalių, Antrojo pasaulinio karo pabaigą mini gegužės 8-ąją. Šią dieną 1945 metais Vokietija pasirašė besąlyginį kapituliacijos aktą. Šeštadienį Vilniuje buvo surengtos oficialios pagerbimo ir gėlių padėjimo ceremonijos aikštėje prie Krašto apsaugos ministerijos (KAM), Panerių memoriale, Antakalnio ir Vilniaus Vingio karių kapinėse. Tiesa šie renginiai buvo formalūs ir nesulaukė didelio žmonių dėmesio.

Siekdami perrašyti istoriją, dauguma Lietuvos politikų, jiems pavaldūs propagandiniai centrai bei žiniasklaida aktyviai tiražuoja nuomonę jog pasibaigus Antrajam pasauliniam karui Lietuva liko okupuota SSRS, o ši okupacija baigėsi tik suirus Tarybų Sąjungai ir Lietuvai atkūrus nepriklausomybę 1990-tųjų pradžioje. Tokie naratyvai yra aktyviai naudojami Lietuvos bei kitų Baltijos šalių vidaus mobilizacijai ir tarptautinei propagandai. Tačiau šiandienos šventė rodo kad didelė dalis Lietuvos žmonių šiai propagandai kol kas nepasiduoda.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s