Lietuva toliau erzina Kiniją: traukiasi iš bendradarbiavimo grupės „17+1“

Lietuva šeštadienį oficialiai paskelbė, kad traukiasi iš Kinijai svarbios ekonominio ir politinio bendradarbiavimo platformos, kurioje daugiausia dalyvauja Vidurio ir Rytų Europos šalys. Šį sprendimą patvirtino užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

Lietuvos URM manymu, tai atspindi ryškų dvišalių santykių nuosmukį, prie kurio prisidėjo agresyvi Kinijos diplomatija, didesnis Lietuvos valdžios dėmesys Taivanui, žmogaus teisių pažeidimams Kinijoje ir kritiškas požiūris į galimas Kinijos investicijas.

Opozicinių valstiečų atstovai tai vadina radikaliu sprendimu ir sako, kad jis turėjo būti priimtas po išsamesnių diskusijų.

Bendradarbiavimo formate 17+1 Lietuva dalyvavo devynerius metus, nuo 2012-ųjų. Be Lietuvos, iš ES šalių jame taip pat veikia Bulgarija, Kroatija, Čekija, Estija, Graikija, Vengrija, Latvija, Lenkija, Rumunija, Slovakija ir Slovėnija.

Europos Komisija ir kiti kritikai ne vienus metus skundėsi, kad žadėdami investicijas šioms šalims kinai siekia skaldyti Europą, o reali ekonominė nauda esą yra menka.

Tuo tarpu šalininkai teigė, kad šis instrumentas yra efektyvus, o kritika yra dviveidiška, nes Vakarų Europos šalys intensyvius ryšius su Kinija pačios palaiko dvišaliu lygiu, tačiau dėl mažesnės įtakos Lietuva to daryti negali.

Diplomatinių šaltinių teigimu, Lietuvoje intensyvios diskusijos apie pasitraukimą iš šio formato vyko kelis mėnesius, dėl to buvo konsultuojamasi su sąjungininkais. Šiuo laikotarpiu valdžios atstovai kritikavo formatą, bet apie pasitraukimą dar nekalbėjo.

Užsienio reikalų ministras G.Landsbergis šeštadienį patvirtino, kad sprendimas jau yra priimtas, ir paragino kitas Europos Sąjungos šalis pasekti Lietuvos pavyzdžiu.

„Lietuva nebelaiko savęs 17+1 dalyve ir nebedalyvauja šios iniciatyvos veikloje“, – pranešė ministras.

„Apskritai žiūrint iš Europos Sąjungos perspektyvos, tai skaldantis formatas, todėl visas Bendrijos nares raginčiau siekti kur kas efektyvesnio 27+1 požiūrio ir bendravimo su Kinija. Europos stiprybė ir įtaka – jos vienybė“, – pridūrė ministras.

Paskutinį kartą Lietuva šiame formate dalyvavo vasarį – tuomet Lietuvai jame atstovo susisiekimo ministras Marius Skuodis. Turimais duomenimis, Kinija diplomatiniais kanalais spaudė Lietuvos valdžią, kad atstovavimas vyktų aukštesniu – ministrės pirmininkės ar prezidento lygiu.

Tai ne pirmas pastarųjų mėnesių Lietuvos valdžios žingsnis, kuris gali suerzinti Kiniją. Lietuvos vyriausybė neseniai pranešė apie planus steigti Lietuvos verslo atstovybę Taivane, taip pat svarstoma galimybė steigti panašią Taivano atstovybę Vilniuje – apie tai diskutuojama jau daugiau kaip metus, bet koronaviruso pandemijos įkarštyje šio žingsnio buvo atsisakyta, nerimaujant dėl rizikos, kad gali sutrikti svarbių prekių tiekimo grandinės.

Be to, Lietuva ketino kreiptis į Pasaulio sveikatos organizacijos generalinį direktorių ir siūlė kad Taivanas dalyvautų Pasaulinėje sveikatos asamblėjoje atskirai nuo Kinijos stebėtojo teisėmis.

Šią savaitę Lietuvos Seimas priėmė rezoliuciją, kuria komunistinio Kinijos režimo elgesį su uigūrų mažuma prilygino genocidui.

Lietuvos institucijos taip pat ėmėsi žingsnių, kad Kinijos įmonė „Huawei“ nedalyvautų kuriant Lietuvoje komunikacijos tinklą 5G, neįsileido Kinijos įmonių investicijų į oro uostus ir Klaipėdos jūrų uostą.

Kinijos misijos ES atstovas portalui „Politico“ gynė „17+1“ bendradarbiavimo mechanizmą, sakydamas, kad Kinija jame nedominuoja, o šalių dalyvavimas paremtas „savanoriškumu, detaliomis konsultacijomis, bendru indėliu, atvirumu ir įtraukimu“.

Opozicinių „valstiečių“ atstovas, šešėlinis užsienio reikalų ministras Giedrius Surplys sako pasigedęs diskusijų prieš priimant šį sprendimą.

„Kinija yra antra pasaulio ekonomika, kuri auga po 7 proc. per metus ir vis labiau remiasi inovacijomis. Prieš priimdami radikalius sprendimus, turime aptarti tai su šalies verslu ir plačiau išdiskutuoti tarpusavyje“, – šeštadienį sakė parlamentaras.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas Konstantinas Andrijauskas mano, kad pastarojo meto sprendimai rodo, jog „Lietuva iš esmės peržiūri savo santykius su Kinija ir beveik neabejotinai pastaroji yra tuo nepatenkinta, tik yra didelis klausimas, kiek ji nepasitenkinimą reikš oficialiai“. Eksperto teigimu, jeigu Kinija drastiškai reaguotų į Lietuvos pasitraukimą iš šio bendradarbiavimo formato, Vilniaus pavyzdžiu galėtų pasiekti ir kitos šalys, tokios kaip Estija, Latvija, Slovėnija ar Slovakija, o tai dar labiau neigiamai atsilieptų Kinijos įvaizdžiui, net būtų savotiškas „pažeminimas“. Kaip pažymėjo docentas, Lietuva aiškiai kalba apie bendradarbiavimą su Taivanu, Kinijos technologijų milžinių investicijų draudimą Lietuvoje, apie žmogaus teisių padėtį Kinijoje, todėl pastaroji gali būti nepatenkinta ne dėl vieno Lietuvos žingsnio.

„Kažkokios reakcijos, tikėtina, mes sulauksime, bet bus sunku pasakyti, ar kalba eina apie būtent 17+1, ar apie kažkokį kitą sprendimą. Aš manau, kad reakcija, jeigu ji įvyks, bus tiesiog bendrai į santykių su Kinija peržiūros tendenciją, bet pernelyg didelės neigiamos reakcijos, kuri bylotų ne apie retorines, o praktines poveikio priemones, aš nedrįsčiau šiuo metu prognozuoti, nes vėlgi Kinijai dabar reikia labai protingai ir blaiviai sureaguoti į tai, kas įvyko, kad ji nepasirodytų pernelyg kategoriška ir agresyvi, ir be reikalo neišgąsdintų ir daugiau šalių“, – teigė jis.

Kinija yra antra didžiausia pasaulio ekonomika, o turint omeny kad didžiąją JAV ekonomikos dalį sudaro paslaugos, visų pirma, finansinės, daugelis ekspertų sako jog Kinija ekonomiškai pirmauja pasaulyje.

Kinų investicijos Lietuvoje ir dvišalė prekyba kol kas nėra pasiekusios labai didelio masto, bet pernai rekordiškai išaugo iš Kinijos Lietuvos geležinkeliais pervežamų krovinių srautas.

Lietuvos eksportas į Kiniją 2020-tais metais viršijo 300 mln. eurų. Daugiausia Lietuva eksportuoja javus, baldus, medieną. Iš Kinijos Lietuva importavo prekių už 1,2 mlrd. eurų.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s