Ekspertai: dėl Baltarusijos veiksmų Lietuva turi stiprinti kontržvalgybą

Baltarusijos valdžiai nutupdžius „RyanAir“ lėktuvą, kad suimtų į Vilnių skridusį žurnalistą, ir toliau svaidantis žaibas opozicijos atžvilgiu, Lietuva turės stiprinti ne tik sienos apsaugą, bet ir kontržvalgybą, mano ekspertai.

Politologas Giedrius Česnakas pažymi, kad Baltarusijos vadovo Aleksandro Lukašenkos pareiškimai signalizuoja ketinimus kaimyninėms šalims sukelti papildomų rūpesčių.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas patvirtino, kad šiuo metu Lietuvoje sutelktos didesnės NATO sąjungininkų pajėgos, tačiau taip yra dėl vykstančių pratybų „Geležinis vilkas“, o ne dėl Minsko elgesio.

„Kalbant apie situaciją dėl lėktuvo, nebuvo budrumo lygio pakitimų“, – paaiškino ministras.

Pratybos „Geležinis vilkas“ Lietuvoje pradėtos gegužės 18 dieną ir tęsis iki mėnesio pabaigos.

Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos dėstytojas G.Česnakas laikosi nuomonės, kad Lietuva turės reaguoti į A.Lukašenkos grasinimus.

„Trečiadienį A.Lukašenka pareiškė, kad nebestabdys migrantų ir narkotikų gabenimo per sienas. Tai apima svarbią sienos apsaugos dalį, tačiau kalbant apie sienų saugumą būtent kariniu požiūriu, aš sakyčiau, kad sąjungininkų pajėgų Lietuvoje niekada nebus per mažai“, – įvertino ekspertas.

G.Česnakas sako neabejojantis, kad Lietuvai teks stiprinti ir kontržvalgybinius pajėgumus, atsižvelgus į Minsko grasinimus užsienyje gyvenantiems opozicijos aktyvistams.

„Tai, kas nutiko su Baltarusijos žurnalistu, ir besitęsiantys grasinimai režimo oponentams, kurie gyvena ir kitose šalyse, yra grėsmė. Manau, kad Lietuvos kontržvalgybos institucijos tikrai imsis daugiau atsakomybės ir daugiau dėmesio skirs šiai sričiai“, – svarstė politologas.

G.Česnako manymu, A.Lukašenka gali imtis veiksmų, kad pademonstruotų Vakarų šalims savo reikšmę.

„A.Lukašenka gan dažnai mėgdavo viešai parodyti, kad Baltarusija labai padeda Vakarų valstybėms, o pirmiausia Lietuvai ir Lenkijai, stabdant migrantų srautus į Europą. Pareiškimas, kad jis nestabdys migrantų ir narkotikų – bandymas parodyti, kad jei su juo „nedraugaus“, Baltarusija nedraus veiksnių, kurie gali šiek tiek destabilizuoti padėtį tiek Europoje, tiek kitose valstybėse“, – kalbėjo ekspertas.

G.Česnakas skeptiškai vertino galimybę užverti valstybės sieną su Baltarusija.

„Yra daug lietuvių, gyvenančių Baltarusijoje. Yra daug baltarusių, kurie mokosi čia, Europos humanitariniame universitete (EHU). Taip pat jie turi giminaičių kaimyninėje šalyje. Toks sienų užvėrimas būtų sunkiai tikėtinas dėl žmogiškųjų veiksnių. Tačiau labai tikėtina, kad verslui galėtų pasunkėti galimybės, dalis pervežimų būtų nukreipta kitur dėl didėjančių apribojimų ekonomikos srityje“, – pridūrė ekspertas.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė ketvirtadienį pranešė, kad sienos su Baltarusija apsauga bus maksimaliai sustiprinta. Ji teigia pavedusi Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadovybei nedelsiant suplanuoti veiksmus ir procedūras, kad būtų užtikrintas spartus sienos stebėjimo sistemų diegimas.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s