Pabradėje, šalia VSAT Užsieniečių registracijos centro, per savaitgalį pastatytas palapinių miestelis neteisėtiems migrantams. Jis jau pradeda veikti ir, tikėtina, bus net labai reikalingas.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) duomenimis, migrantų iš Baltarusijos, kurie nelegaliai kerta Lietuvos sieną, skaičius nemažėja. Sekmadienį VSAT pranešė, kad Švenčionių ir Ignalinos rajonuose pasieniečiai sulaikė į Lietuvą iš Baltarusijos neteisėtai įžengusius 58 migrantus. VSAT pareigūnams iš viso įkliuvo keturios tokių užsieniečių grupės.
„Šeštadienio pavakarę ir vakare VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Adutiškio pasienio užkardos pareigūnai Švenčionių rajone sulaikė ką tik į Lietuvą patekusias dvi migrantų grupes po penkis asmenis. Sekmadienio naktį Ignalinos rajone tos pačios rinktinės Puškų pasienio užkardos pasieniečiai irgi sulaikė dvi iš Baltarusijos įėjusias asmenų grupes – 21 ir 27 asmenis. Iš viso sulaikyti 58 migrantai. Pirminiais duomenimis, didžioji dauguma jų neturi dokumentų. Tarp sulaikytųjų yra įvairaus amžiaus moterų, vyrų, nepilnamečių ir mažamečių. Užsieniečiai Lietuvoje pasiprašė prieglobsčio“, – pranešė VSAT.
VSAT Užsieniečių registracijos centro (URC) esančio Pabradėje viršininkas Aleksandras Kislovas spaudos konferencijoje papasakojo apie centre pradedantį veikti palapinių miestelį neteisėtiems migrantams.
Šiuo metu centre gyvena 176 užsieniečiai, Varėnos ruože užkardose apsistojusių nėra, 60 migrantai įkurti Vilniaus rinktinės veikimo teritorijoje.
„Palapinių miestelis yra įrengtas, suskirstytas į dvi dalis. Vienoje sudarytos karantinavimo galimybės, 60 vietų. Kita dalis, kurioje sutilptų 290 užsieniečių, yra beveik pabaigta, dėliojami paskutiniai akcentai. Dalis čiužinių, patalinės jau atvežta, tai ir galėsime apgyvendinti jau“, – sakė A.Kislovas.
Pasak jo, apsitarta ir su Ruklos pabėgėlių centru, kad dalis pabėgėlių šeimų vyks gyventi ten.
„Ko gero, URC didesnę dalį sudarys viengungiai vyrai. Iš viso dabar skaičiuojant visus nelegalius migrantus ir prieglobsčio prašytojus, turime 240 plius 350 vietų“, – teigė vadovas.
Jau pirmadienį į palapinių miestelį gali atvykti pirmieji migrantai, apie trys dešimtys, jeigu gydytojas nuspręs jiems nutraukti izoliaciją.
„Viengungiai vyrai bus apgyvendinti karantino palapinių miestelyje, kiti bus apgyvendinti karantinui skirtose patalpose“, – teigė A.Kislovas ir pridėjo, kad ir dušai, tualetai, prausyklos įrengtos, toliau yra ir teritorijos maitinimui.
Palapinės skirtos 6 arba 15 asmenų, jose yra elektra, šildymas, kondicionavimas. Šias palapines paskolino Krašto apsaugos ministerija, todėl, anot A.Kislovo, sąlygos joje ir nelygintinos su gyvenimu pastatuose, tačiau esą tokiose palapinėse gyvena ir kariai.
Vienai dienai vienam suaugusiam žmogui numatyta skirti maistui 2,8 euro, vaikui šiek tiek daugiau, nes jie maitinami keturis kartus.
Kiek laiko užteks šių vietų, A.Kislovas nesiėmė spręsti – tai priklausys nuo to, kaip bus skirstomi srautai, kiek migrantų bus sulaikoma.
Paklaustas, kaip atvykėliai vertina galimybę gyventi palapinėje, A.Kislovas teigė, kad paprastai vienintelis klausimas, kurio sulaukia darbuotojai, yra apie tai, ar bus galima laisvai palikti centrą. Kitkas nėra tiek svarbu.
„Lietuva yra tranzito šalis ir daugumos jų tikslas yra pasiekti kitas ES šalis – Vokietiją, Austriją. Migracijos departamento nagrinėjami prašymai ir išvados parodo, kad tie prieglobsčio prašymai nėra pagrįsti ir jie neatitinka Ženevos konvencijos. Užsieniečiai, kurie yra apgyvendinti Migracijos departamento sprendimu, gali išeiti iš centro iki 72 valandų. Tie, kuriems yra paskirta alternatyvi sulaikymo priemonė nevaržant laisvės išeiti, gali išeiti iki 24 valandų. Tie, kuriems paskirta priemonė neišeiti iš centro teritorijos, gali judėti tik po centrą. Ir dar viena kategorija, kurie sulaikyti teismo sprendimu, negali išeiti iš savo apgyvendinimo vietos“, – sakė A.Kislovas.
Jeigu užsieniečiai pasišalina ir sulaikomi kitose ES šalyse, tada kreipiamasi į teismą su argumentais, kad toks elgesys yra nebendradarbiavimas ir galimybė pasislėpti. Tuomet teismas ir gali skirti sankciją neišvykti iš centro ar gyvenamosios vietos.
Per pirmą mėnesį bando pasišalinti mažiausiai trečdalis užsieniečių.
A.Kislovas teigė, kad konfliktų tarp migrantų šiuo metu nepastebima, negadinami ir daiktai, bent jau dabar, nors to anksčiau pasitaikydavo.
„Daug dėmesio skiriame, kad išmokytume naudotis skalbimo mašina, džiovykle. Pasitaiko ir piktybinių išpuolių, paprastai tai sutampa su sprendimu dėl prieglobsčio, jeigu jis neigiamas, tam tikros žmonių viltys žlunga“, – kalbėjo URC vadovas.
Anot pareigūno, migrantų nuotaikos keičiasi pagal stadijas.
„Kai tik žmonės atvyksta, jie turi iliuzijų ir planų, jiems viskas gerai. Antra stadija – kai gauna neigiamą sprendimą, tai tam tikras nepasitenkinimas, bet žmogus tikisi, kad gal pasiseks apskundimas, nes beveik visi tuo naudojasi. Ir trečia stadija, kai jau viskas negerai, nes įsigalioja sprendimas dėl išsiuntimo ir reikia grįžti į kilmės šalį.“
Prieglobsčio prašytojai gauna apie 11 eurų per mėnesį – tokia ta Lietuvoje teikiama finansinė parama, tačiau jiems nekainuoja apgyvendinimas, maitinimas, teisinės, sveikatos apsaugos paslaugos. Po tam tikro laiko šie žmonės gali dirbti Lietuvoje.
Iš viso šiemet į Lietuvą iš Baltarusijos jau bandė patekti 387 neteisėti migrantai. Daugiausia tarp jų yra Irako piliečių. Šis skaičius yra beveik penkis kartus didesnis, nei buvo per visus 2020-uosius. Pernai sulaikytas 81 toks užsienietis. 2019 m. pasieniečiams įkliuvo 46 neteisėti migrantai, 2018 m. – 104.
Tiesos balsas - ramus ir tiesus 