Baltarusija stabdo susitarimą su ES dėl migrantų grąžinimo, narystę ES Rytų partnerystėje

Atsakydama į agresyvią ES sankcijų politiką, Baltarusija pirmadienį pareiškė stabdanti savo dalyvavimą Europos Sąjungos Rytų partnerystės programoje, turinčioje sustiprinti Bendrijos ryšius su buvusiomis sovietinėmis kaimynėmis. Minskas taip pat skelbia stabdantis readmisijos susitarimą su Bendrija, leidžiantį į Baltarusiją grąžinti nelegalius migrantus.

Apie šį žingsnį Minskas pranešė Briuseliui įvedus naujų sankcijų Baltarusijai dėl oro bendrovės „Ryanair“ keleivinio lainerio priverstinio nutupdymo ir žmogaus teisių pažeidimų. Baltarusijos Užsienio reikalų ministerija pridūrė, kad Baltarusijos pasiuntinys prie ES buvo atšauktas konsultacijų.

Baltarusių ministerija taip pat pažymėjo, kad „dėl Europos Sąjungos įvestų beprecedenčių varžomųjų priemonių Baltarusijos atžvilgiu šiandien į Užsienio reikalų ministerija buvo iškviestas ES atstovybės prie Baltarusijos Respublikos vadovas Dirkas Schuebelis“.

Baltarusijos URM paskelbė, kad stabdomas ir 2009 metais sudarytas readmisijos susitarimas su ES, kuris leidžia grąžinti į Baltarusiją asmenis, kurie neatitinka „atvykimo, buvimo ar gyvenimo“ ES sąlygų.

Ministerijos pranešime sakoma, kad „negalime vykdyti įsipareigojimų pagal šį susitarimą Europos Sąjungos įvestų sankcijų ir suvaržymų sąlygomis“.

Pasak Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto lektoriaus Lauryno Jonavičiaus, readmisijos susitarimo stabdymas padarys neigiamą įtaką migracijos srautams.

„Nebus readmisijos – Baltarusija nebepriims tų asmenų, bandys juos siųsti per savo teritoriją į Lietuvą“, – sakė politologas.

Pastaruoju metu itin išaugo asmenų, nelegaliai kirtusių Lietuvos sieną su Baltarusija, skaičius. Lietuvos Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) duomenimis, į Lietuvą iš Baltarusijos šiemet jau bandė patekti beveik 600 migrantų, dauguma jų – Irako piliečiai, taip pat nemaža dalis – Irano, Sirijos, Baltarusijos piliečių. Lietuvos pareigūnai sako įtariantys, kad išaugę nelegalios migracijos srautai yra Baltarusijos režimo organizuojama operacija.

L.Jonavičius sako, kad Baltarusijos pasitraukimas iš Rytų partnerystės programos neįneš pokyčių į santykius su ES, kadangi Minskas „dalyvavo tik daugiašaliame formate, kuris nebuvo labai aktyvus, o pastaruoju metu niekas realiai nevyko“.

Politologas mano, kad pasitraukimas iš Rytų partnerystės programos ir readmisijos susitarimo stabdymas greičiausiai yra bandymas atsakyti į ES skirtas sankcijas Baltarusijai.

„Nors atsakas labai ženkliai situacijos nepakeis“, – sakė jis.

Nepriklausomas baltarusių analitikas Andrejus Jelesejevas atkreipia dėmesį, kad readmisijos susitarimas įeina į vizų režimo supaprastinimo susitarimo paketą, kuris įsigaliojo prieš metus ir leido sumažinti Šengeno vizos kainą nuo 80 iki 35 eurų.

„Jei ES greitai neatskirs šių dviejų susitarimų savo įstatymuose pritaikydama išimtį Baltarusijai, greitu metu automatiškai bus įšaldytas vizų režimo supaprastinimo susitarimas, o tuomet Šengeno vizos kaina vėl išaugs. Taip ES atsidurs nepatogioje padėtyje, nes išimties Baltarusijai pritaikymas užims daug laiko ir nebus paprastas. Ir, žinoma, savo atsakomosiomis priemonės Baltarusijos valdžia sukuria problemų pirmiausia baltarusiams, o ne ES“, – rašo A.Jelesejevas

Lietuvos Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis mano jog sprendimu trauktis iš Rytų partnerystės visų pirma baudžiami Baltarusijos žmonės, o dabartinė valdžia toliau save izoliuoja.

„Nelegitimūs vadovai tokių sprendimų nepriima. Baltarusijos žmones yra laukiami pasinaudoti Rytų partnerystės privalumais, tik tai, matyt, atsitiks jau po rinkimų. Kviesime nepripažinti jokių tarptautinių įsipareigojimų ir suverenumo pakeitimų bei peržiūrų, kuriuos priima neteisėta valdžia. ES reformų ir paramos pasiūlymas demokratinei Baltarusijai lieka galioti“, – rašoma URM pranešime.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles’is Michelis pirmadienį pasmerkė šį Baltarusijos žingsnį.

„Baltarusija šiandien žengė dar vieną žingsnį atgal, sustabdydama dalyvavimą Rytų partnerystėje“, – per „Twitter“ parašė jis ir pridūrė, kad toks sprendimas „dar labiau eskaluos įtampą“.

Naujausi suvaržymai papildė virtinę kitų sankcijų Baltarusijos prezidento Aleksandro Lukašenkos valdomai valstybei, paskelbtų po pernai rugpjūtį įvykusių rinkimų, kurių nugalėtoju buvo paskelbtas nuo 1994 metų šaliai nepertraukiamai vadovaujantis lyderis. Opozicija ir Vakarų demokratijos šiuos rinkimus laiko suklastotais, o jų išprovokuotus kelis mėnesius trukusius didelius protestus teisėsaugos institucijos aktyviai malšino.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Minsko režimas niekina baltarusių teisę patiems kurti savo ateitį, Baltarusijai nusprendus pasitraukti iš Europos Sąjungos (ES) Rytų partnerystės programos.

„Baltarusijos žmonių teisę rinkti savo valdžią pamynęs režimas toliau niekina vienos iš Europos tautų teisę pačiai kurti savo ateitį. Jo rankomis Kremlius mėgina išlaikyti savo bliūkštančią „įtakos sferą“. Mes gerai žinome, kad bet kas, kas pakyla prieš tautų laisvę, pasmerktas pralaimėti. Esu tikras, kad baltarusių tauta greitai galės pati spręsti savo likimą”, – pirmadienį sakė G.Nausėda.

Pasak prezidento, dėl savo politinio išlikimo visiškai į Kremliaus rankas atsidavęs A.Lukašenka jau nebėra savarankiškas politinis veikėjas, nebeturi nė mažiausios galimybės suvereniam apsisprendimui.

Birželio 24 dieną ES oficialiai paskelbė, kad įvedamos sankcijos Minsko režimui daug pajamų atnešantiems ekonomikos sektoriams, įskaitant baltarusiškų kalio trąšų, naftos produktų ir tabako gaminių eksportą. Be to, Baltarusijos vyriausybei ir valstybiniams bankams buvo uždaryta prieiga prie ES finansų rinkų.

Baltarusijos URM pirmadienį pareiškė, kad atsakant į ES sankcijas Minskas imasi atsakomųjų priemonių – uždraudžia įvažiuoti į šalį ES institucijų pareigūnams ir atšaukia konsultacijoms savo ambasadorių prie Bendrijos.

„Baltarusijos Respublikos nuolatinis atstovas prie ES atšaukiamas į Minską konsultacijų. ES atstovybės Baltarusijos Respublikoje vadovui taip pat pasiūlyta išvykti į Briuselį konsultacijų, kad perteiktų savo vadovybei Baltarusijos poziciją dėl spaudimo ir sankcijų nepriimtinumo“, – sakoma ministerijos pranešime.

Be to, „atsakomąja tvarka bus uždrausta atvykti į Baltarusiją ES struktūrų atstovams ir asmenims iš Europos Sąjungos, prisidėjusiems prie suvaržymų įvedimo“, pridūrė Užsienio reikalų ministerija.

Pranešime sakoma, kad Baltarusija „toliau rengia kitas reagavimo priemones, įskaitant ekonominio pobūdžio“.

„Tikimės, kad ES ir jos valstybių narių pareigūnai suvoks, kokie žalingi ir neperspektyvūs yra sprendimai taikyti jėga grindžiamą požiūrį santykiuose su Baltarusija. Baltarusijos pasiūlymai dėl dialogo vystymo, sąveikos ir bendradarbiavimo su Europos Sąjunga lygiateisiškumo ir tarpusavio pagarbos pagrindu lieka galioti“, – pridūrė ministerija.

2009 metais ES paskelbė Rytų partnerystės iniciatyvą ir pasiūlė šešioms buvusioms Sovietų Sąjungos respublikoms – Baltarusijai, Ukrainai, Moldovai, Armėnijai, Azerbaidžanui ir Gruzijai – glaudesnius ekonominius ir politinius ryšius, jeigu šios valstybės imsis reformų. Kai kurios programos partnerės, ypač Gruzija ir Ukraina, laiko šią iniciatyvą didinančią jų galimybes kada nors įstoti į Europos Sąjungą. Šios šalys buvo nusiteikusios stumti partnerystę dar ambicingesne kryptimi. Per vėliausią Rytų partnerystės viršūnių susitikimą 2017 metais ES ir programoje dalyvaujančių šalių lyderiai žadėjo gilinti ryšius, bet jokių konkrečių pažadų, jau nekalbant apie sprendimus ar kitus žingsnius, dėl galimos narystės Bendrijoje pateikta nebuvo. Partnerystė daugiausiai orientuota į apčiuopiamus rezultatus, pavyzdžiui, prekybos tarp ES ir šalių partnerių apimties didinimą, galimą mobiliojo ryšio roumingo mokesčių atšaukimą ir studentų mainų skatinimą.

A. Lukašenka 2017 metais buvo pirmąkart pakviestas į Rytų partnerystės aukščiausio lygio susitikimą, kai buvo atšauktos jam ir kitiems Baltarusijos pareigūnams taikytos sankcijos, siekiant paskatinti šioje šalyje teigiamus žingsnius žmogaus teisių srityje. Tačiau A. Lukašenka delegavo tik savo užsienio reikalų ministrą, o viltis, kad Baltarusijoje bus imtasi ES palankių politinių reformų, išsklaidė pernykščiai prezidento rinkimai ir po jų sekę įvykiai, kai ES valstybės, visų pirma, Lietuva ir Lenkija ėmė aktyviai kištis į Baltarusijos vidaus reikalus.

Briuselis teigia, kad Rytų partnerystė „nėra nukreipta nė prieš vieną šalį“, bet Maskva ją seniai laiko Briuselio mėginimu didinti savo vaidmenį tradicinėje Rusijos įtakos zonoje.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s