Kinija nebeperka lietuviškų sūrių, javų ar medienos – įmonės kalba apie sunkius sprendimus

Stoja ne tik Kinijos traukiniai į Lietuvą – šalies eksportuotojai skundžiasi, kad Kinijai nebereikia lietuviškų produktų. Stambi medienos pardavėja ketina kraustytis iš Lietuvos. „Vilkyškių pieninė“ tvirtina, kad pardavimai čia stoja, o įdirbis – nuplaukia. Netgi lietuviški javai šilko keliu nebevažiuoja. Nors atskirų įmonių praradimai gali būti skausmingi, tačiau tai neturėtų virsti didele žala šalies ekonomikai, vertina „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Pernai Kinija buvo 13-a didžiausia Lietuvos prekybos partnerė – bendra prekybos apyvarta siekė 1,5 milijardo eurų. Tiesa, prekyba daugiausia vienpusė: Kinija mums pardavė už 1,2 milijardo eurų, o Lietuvos eksportas į šią šalį tesudarė 0,3 mlrd. eurų, rodo Užsienio reikalų ministerijos duomenys. Kinija yra septinta didžiausia mūsų importo partnerė, bet tik 22-a, vertinant pagal eksporto rinkas.

Yra sričių, kur prekyba su Kinija „išėjo į pliusą“: pernai javų eksportas 69,3 mln. eurų viršijo importą, 33,5 mln. pridėjo medienos ir medienos dirbinių eksportas, 14,8 mln. eurų „pliusas“ buvo vario ir vario dirbinių prekyboje, Kinijoje užsidirbo ir pieno produktų, vaisių ar kitų produktų pardavėjai, rodo Statistikos departamento duomenys.

Dabar, panašu, ši rinka užsiveria, o tą paaštrino Lietuvos pasitraukimas iš 17+1 formato, taip pat sprendimas Taivane atidaryti Lietuvos atstovybę.

Medienos gaminiais prekiaujančios įmonės „Medvita“ direktorius Arūnas Zaleckis sako, kad 99 proc. įmonės pardavimų – iš Kinijos. Dabar pardavimai sustoję ir verslininkas ketina verslą apskritai iškelti iš Lietuvos: „Kinai iš viso nenori matyti lietuviškos įmonės niekur“.

Vienos didžiausių šalyje pieno perdirbimo bendrovių Vilkyškių pieninė direktorius Gintaras Bertašius neslepia apmaudo – Lietuvos Vyriausybė anksčiau skatino žengti į Kiniją, rengė verslo misijas, o dabar viskas atvirkščiai: „Kad mūsų grupės pieno produktų eksportas stoja, tai faktas“.

Grūdų supirkėjai ir eksportuotojai jau ilgiau nei metus junta akivaizdų santykių atšalimą iš Kinijos pusės.

„Partneriai Kinijoje tiesiog ieško priežasčių nutraukti užmegztus prekybinius santykius“, – pripažįsta Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos prezidentas, „Agrokoncerno grūdai“ vadovas Karolis Šimas.

Šią savaitę pranešta ir apie sustojusius Kinijos krovininius traukinius – šalies logistikos įmonėms vėl gali tekti importuoti per Lenkiją.

Tačiau dalis įmonių patikina, kad iki šiol nesklandumų nepatyrė.

Netekimai Kinijoje, netgi pridėjus JAV sankcijų poveikį baltarusiškų trąšų tranzitui, galėtų kainuoti iki pusės procentinio punkto šalies BVP augimo – šaliai tai nėra didelė drama, vertina „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. Atskiroms įmonėms poveikis gali būti didelis.

„Užsienio reikalų ministeriją pasiekia pranešimai apie stabdomus traukinius iš Kinijos į Lietuvą bei kai kur pažeidžiamas ar stringančias tiekimo grandines. Šiuos pranešimus atidžiai analizuojame. Tačiau negalime tvirtinti, kad tokie prekybiniai ribojimai yra įgavę sisteminį pobūdį. Užsienio reikalų ministerija deda visas pastangas, kad kilę iššūkiai būtų išspręsti“, – teigiama ministerijos komentare.

51 darbuotoją turinčios medienos gaminių prekybininkės UAB „Medvita“ direktorius A. Zaleckis paaiškina, kad kone visa produkcija keliavo į Kiniją, o dabar šioje šalyje neparduosi nė vienos lentos.

„Partneriai pasakė, kad nedirbsim su lietuviška įmone. Mes į politiką nelindome, jie tik pasakė ir mes supratome, kur yra dalykas“, – dėsto A. Zaleckis.

Jis paaiškina, kad įmonė ir taip daugiausia prekiauja ne lietuviška mediena, todėl gali nelikti kitos išeities, tik įmonę iškelti.

„Kinai iš viso nenori matyti lietuviškos įmonės niekur – ar tu tarkim pirksi iš Amerikos ir veši į Kiniją, ar iš Brazilijos, ar dar iš kažkur, lietuviška įmonė iškrenta iš rinkos, visiškai. 99 proc. mano rinkos būdavo Kinija – tai reiškia, aš iškeliu verslą iš Lietuvos“, – sako A. Zaleckis.

Jis patikina, kad eksportas sustojo tuomet, kai Kinija atšaukė savo ambasadorių, anksčiau būta mažesnių nesklandumų.

„Yra Lenkija, yra Vokietija. Nes iš Lietuvos aš ir taip vežu 2-3 proc. visos savo produkcijos. Aš čia tik mokėjau mokesčius. Na bet Lietuva renkasi kitus dalykus, tai eisime mes kitur“, – tikina A. Zaleckis.

Jis patikina, kad į kitas valstybes persikels ir mokami mokesčiai, ir darbo vietos.

„Kiek aš žinau, ir konkurentams, visiems yra sunkumų. Lietuviška kompanija yra nepageidaujama Kinijoje. Ir lietuviška prekė – vienas ir tas pats. Jei norėsi vokišką prekę parduoti per lietuvišką kompaniją, tu neparduosi. Jei Vokietijos kompanija pirks prekę lietuvišką ir norės parduoti į Kiniją – ji irgi jos neparduos“, – kalba verslininkas.

Jis įspėja, kad atidarius atstovybę Taivane, Lietuvai pabrangs prekės iš Kinijos.

„Viskas pabrangs, ir nežinau, ar verslas bus konkurencingas parduoti pusgaminį į Europą. Jei mes čia pasiruošę konkuruoti ir pastatyti į vietą antrą didžiausią ekonomiką, kuri tuoj bus pirma, gal to ir reikia. Bet ne mums čia turbūt reikėtų varžytis. Kaip pasakė prof. Rimantas Rudzkis – pasižiūrėkit į žemėlapį“, – kalbėjo A. Zaleckis.

Į Kiniją buvo eksportuota didelė dalis 2019 m. užaugintų kviečių derliaus – apie 600-700 tūkst. tonų. Tiesa, dalis šio aukščiausios kokybės grūdų kiekio buvo išvežta 2019 m., kita dalis – 2020 m, pasakoja UAB „Agrokoncerno grūdai“ vadovas ir Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos prezidentas K. Šimas.

„Jau 2020 m. gegužės mėnesį Lietuvos grūdų supirkėjai ir eksportuotojai pajuto akivaizdų santykių atšalimą iš kinų pusės. Manome, jog tokius neigiamus pokyčius lėmė politiniai Lietuvos ir Kinijos santykių aspektai, o prasidėjusias politines įtampas greitai pajuto verslas. Toliau aštrėjančios situacijos politinėje arenoje įkaitais tapo ir Lietuvos grūdų eksportuotojai – ilgai netrukus tapo akivaizdu, kad partneriai Kinijoje tiesiog ieško priežasčių nutraukti užmegztus prekybinius santykius. Atitinkamai 2020 metais užaugintas grūdų derlius buvo eksportuojamas į kitas šalis – grūdų išvežimas į Kiniją visiškai nutrūko“, – tikina K. Šimas.

Lietuvos grūdų supirkėjai, siekdami atverti prekybos kelius į Kiniją, įdėjo daug darbo ir pastangų, apgailestauja asociacijos vadovas – prireikė 5 metų darbo su valstybės institucijomis, siekiant patekti į Kinijos rinką.

„Kinija – didžiausia pasaulio žaliavų pirkėja, be kita ko, mokanti aukštas kainas ir antra pagal dydį pasaulyje ekonomika, paremta aukštuoju mokslu bei technologijomis. Pradėjus eksportuoti kviečius, buvo deramasi ir dėl kitų grūdinių kultūrų – rapso, miežių ir kt. pardavimo perspektyvų. Be abejo, apmaudu, kad įdirbis, kurį vainikavo 600-700 tūks. tonų užpraeitais metais Lietuvos žemdirbių užaugintų kviečių pardavimas Kinijos rinkai, buvo prarastas. Kartu žlugo ir perspektyvos geromis kainomis parduoti Kinijai kitų Lietuvos žemdirbių užaugintų grūdinių kultūrų derlius“, – dėsto K. Šimas.

Šalies verslininkų pozicijas Kinijoje, anot jo, netruko pasidalinti Prancūzijoje, JAV ar Australijoje užauginta žemės ūko produkcija.

„Belieka džiaugtis, kad Lietuvos grūdų supirkėjų ir eksportuotojų geras vardas ir profesionalumas užtikrina Lietuvoje užauginamos produkcijos eksporto į kitas rinkas galimybes“, – pažymėjo K. Šimas.

Vilkyškių pieninės direktorius G. Bertašius nusivylęs permaininga valstybės politika – prieš 5 metus verslas buvo kviečiamas žengti į Kinijos rinką, o dabar – priešingai. Jis patikino, kad įmonė jau susiduria su nesklandumais šioje eksporto rinkoje.

„Dar iki galo neaiški priežastis, ar čia politinės priežastys, ar yra kito pobūdžio priežasčių, nes niekas tiesiogiai neįvardija. Bet kad mūsų grupės pieno produktų eksportas stoja, tai faktas. Pasireiškia įvairiai: arba tiesiog dėl nežinomų priežasčių neperka, arba, tiesiog, netgi užduoda klausimus, ar išmuitinimo procedūrų metu čia neturime mes kažkokių problemų valstybiniame lygmenyje. Netgi taip klausimą užduoda mūsų partneriai“, – pasakoja G. Bertašius.

Jis patikina, kad bendrovei Kinija pastaruoju metu buvo tapusi svarbi rinka ir čia keliaudavo šimtai tonų produkcijos kiekvieną mėnesį.

„Pavasarį sausų pieno produktų parduodavome po 700-800 tonų per mėnesį. Galbūt tai buvo kažkokia laikina paklausa. Praėjusiais metais parduodavome po vieną kitą šimtą tonų sūrių, atskirais mėnesiais būdavo ir du šimtai. Tai dabar kol kas sūrių neparduodame, o ir sausų produktų, matau, kad yra didžiulis sustojimas“, – paaiškino G. Bertašius.

Vilkyškių pieninės vadovui gaila įdėto įdirbio – įmonė investavo laiką, žmogiškuosius išteklius ir pinigus.

„Daugiau nei prieš 5 metus valdžia labai stipriai agitavo eiti dirbti į Kiniją, Algirdo Butkevičiaus vyriausybė, „Versli Lietuva“ nemažai atliko darbo, kad atvertų Kinijos rinką. Mes irgi dėjome daug resursų, ir piniginių, ir žmogiškųjų, kad atrastume klientus, o tokiose šalyse tai nesidaro labai greitai. Ko dabar pasigendam, tai nuoseklumo. Valdžios keičiasi – tai ir rinkos turi keistis. Tai šioje vietoje nėra teisinga, tęstinumas turėtų būti dešimtmečiais“, – stebėjosi G. Bertašius.

Jis patikina, kad paklausūs pieno produktai nedūla sandėliuose – jie nukreipti į kitas rinkas, mat įmonė eksportuoja daugiau nei 60 valstybių, išmoktos ir ankstesnės pieno produktų embargo pamokos Rusijoje.

„Tačiau vis tiek, visi puikiai supranta – 1,5 milijardo vartotojų rinka yra įdomi ir kartais netgi geresnė. Šiuo atveju tai mūsų veiklos nenulems, tikrai produktų nekaupiam. Bet pasigendame nuoseklumo. Šiandieną turime tokią situaciją, kad ten jau nebereikia mūsų produktų“, – sako G. Bertašius.

Kitos pieno perdirbimo bendrovės, „Rokiškio sūrio“ vadovas Dalius Trumpa, patikino, kol kas nepajutęs tiekimo sutrikimų, tačiau įmonės prekyba Kinijoje nedidelė ir per tarpininkus.

„Mes tiesiogiai, galima sakyti, visai neparduodame, o jeigu per partnerius – kol kas jokių signalų negavome. (…) Tai kol kas nepajutome jokių sutrikimų. Tik aš gerai prisimenu kelių metų istoriją, kada irgi dėl diplomatinių veiksmų, tai yra, dėl Dalai Lamos susitikimo su mūsų prezidente, Lietuvos pieno pramonė daugiau kaip dviem metais vėliau gavo leidimus eksportuoti produkciją į Kiniją – per tuos dvejus metus mūsų konkurentai iš kitų šalių turėjo laiko įsitvirtinti rinkoje“, – prisiminė D. Trumpa.

dėl įtemptos politinės situacijos, rugpjūtį – rugsėjį atšaukiami tiesioginiai krovininiai traukiniai iš Kinijos į Lietuvą – vadinamojo „Naujojo šilko kelio į Europą“ dalis.

Logistikos bendrovėms tai gali sukelti daugiau rūpesčių, bet užsakovai Lietuvoje dėl to neturėtų nerimauti, patikina Krovinių gabenimo paslaugas teikiančios bendrovės „ACE Logistics“ Jūrų ir geležinkelio transporto padalinio vadovas Tomas Jankauskas.

„Nuo praeitų metų liepos mėnesio pradėjo rastis tiesioginiai traukiniai į Lietuvą, ir išvykimų skaičiai po truputį vis didėjo. Bet šiemet mūsų politika su Kinija, sakykim, sugriežtėjo. Mūsų politikai pradėjo griežčiau vertinti ir nepalaikyti vienos Kinijos politikos ir dėl to Kinija imasi veiksmų. Mes tuos veiksmus pajutome liepos mėnesį – liepą, regis, buvo atšaukti du tiesioginiai traukiniai“, – vertina T. Jankauskas.

Pasak jo, nesklandumai prasidėjo dar anksčiau, nei Kinija atšaukė ambasadorių Lietuvoje – tuomet, kai Lietuva pasitraukė iš 17+1 bendradarbiavimo su Kinija formato.

„Kai buvo atšauktas ambasadorius, buvo iškart sureaguota ir pasakyta, kad rugpjūčio mėn. pabaigai traukinys bus atšauktas“, – vertina logistikos bendrovės ekspertas.

Kinijos valstybinis geležinkelio operatorius trečiadienį paneigė pranešimus, kad nutraukiamas tiesioginis krovinių gabenimas į Lietuvą, tačiau, pasak T. Jankausko, situacijos tai nekeičia.

„Mano nuomone, čia, žinote, kaip su Rusija – jei kažkas įvyksta, ką jie daro? Jie visada viską neigia. Kinijoje, aš manau, panašiai – yra tokia politika visokiais klausimais. Pirma jų reakcija visada yra tiesiog viską neigti“, – vertina T. Jankauskas.

Anot jo, šiuo metu partneriai teigia, kad situacija gali keistis, kol kas ji neapibrėžta – rugsėjį numatytų traukinių reisų likimas paaiškės kitą savaitę.

„Mes nesakome, kad kažką pajusime ekonomiškai. Jei ką ir pajus klientai ar ekonomika – galimi šiokie tokie vėlavimai. Bet vėlgi, ne dėl to, kad atšaukė tiesioginius traukinius, o dėl to, kad yra apskritai labai prasta tiekimo grandinė, toks chaosas visame pasaulyje, trūksta konteinerių jūrų transporte“, – paaiškina logistikos ekspertas.

Jis patikina, kad rinkoje šiuo metu netgi egzistuoja paradoksas, kai jūrų transportas tapo brangesnis nei traukinių transportas.

„Klientas, kuris anksčiau plukdydavo kojines jūra, dabar renkasi traukinius, o tas klientas, kuris nori vežtis kompiuteris, jis dėl to, kuris veža kojines, nebegauna vietos savo kompiuteriams, nors jų vertė dešimt kartų didesnė. O Kinijai nenaudinga didinti traukinių kainas, nes jų eksportuotojai, gaminantys kojines, nebegalės parduoti Europai. Gaunasi jovalas“, – situaciją apibūdino T. Jankauskas.

Jis paaiškina, kad nesant traukinių į Lietuvą, kroviniai atkeliaus per Lenkiją, kaip ir būdavo įprasta anksčiau.

„Aišku, gerai, patogu, malonu, kai yra tiesioginiai traukiniai. Bet čia labiau buvo klausimas greičio. Jei neliks tiesioginių reisų, važiuosime kaip anksčiau. (…) Kitąmet Lenkijoje pradės veikti nauji terminalai, tuomet tranzitui nebereikės nė Baltarusijos, o kroviniai bus nukreipti per Ukrainą“, – problemų dėl importo neįžvelgė T. Jankauskas.

Kol kas akivaizdu, kad ne visos įmonės susiduria su nesklandumais Kinijoje.

„Darbas su Kinijos rinka vyksta įprastai, be kažkokių esminių pokyčių ar sutrikimų. Tiesa, yra jaučiamas šioks toks nerimas iš partnerių pusės dėl galimų Kinijos valdžios sprendimų, susijusių su ribojimais importuojamai produkcijai. Nuolat bendraujame su savo partneriais Kinijoje, kalbamės ir apie susidariusią situaciją, tačiau kol nėra kažkokių reikalavimų verslui iš institucijų, visi dirbame kaip dirbome“, – patikina „MV Group“ Pardavimų plėtros vadovas Aurimas Abromavičius.

Jis paaiškino, kad grupei Kinijos rinka nepakliūna į didžiausių eksporto rinkų dešimtuką, eksportuojama į daugiau nei 45 valstybes visame pasaulyje.

„Tačiau, be jokios abejonės, ši šalis ir visa Azijos rinka mums yra įdomi dėl savo masto, spartaus augimo ir milžiniško potencialo. Apskritai eksporto plėtra yra vienas mūsų grupės prioritetų, tad aktyviai dirbame visuose regionuose“, – sako A. Abromavičius.

Duonos, užkandžių bei šaldytų gaminių gamybos įmonė „Mantinga“ į Kiniją eksportuoja savo produkciją nuo 2016 m.

„Tiek pastaruoju metu, tiek ilgalaikiu laikotarpiu jokių neigiamų pokyčių dėl eksporto į šią šalį nejaučiame. Jeigu lyginsime 2020 m. pirmąjį pusmetį su 2021 m. analogišku laikotarpiu, eksporto apyvarta į Kiniją šiemet išaugo 15,4 proc. Jeigu kalbėtume apie 2021 m. liepą, palyginti su pernai liepa, taip pat pastebime augimą. Šiuos pokyčius siejame su augimu, plėtra rinkoje bei naujais klientais. Bendras metinis augimas, planuojama, turėtų siekti 24 proc.“, – vertina įmonės eksporto vadovas Laimutis Kunigėnas.

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis pernelyg nedramatizuoja esamos prekybos situacijos su Kinija ir Baltarusija.

„Prekybiniai ryšiai yra gana silpni. Jei žiūrėtume Lietuviškos kilmės prekių eksportą į Baltarusiją ir į Kiniją, tai nesiekia nė 1 procento nei į Kiniją, nei į Baltarusiją. Čia priklausomybė yra labai maža. Didesnė priklausomybė yra paslaugų eksporto į Baltarusiją, ypač susijusi su geležinkelio krovinių gabenimu, ir su Klaipėdos uosto krovos darbais. Čia „Lietuvos geležinkeliai“ gali prarasti iki trečdalio krovinių gabenimo pajamų, o uosto krovos darbų – apie penktadalį, jei visiškai nutrūktų ryšiai su Baltarusija“, – vertina N. Mačiulis.

Jis patikina, kad pramonės gamintojų priklausomybė nuo šių rinkų yra nedidelė. Ekonomistas nesibaimintų ir dėl Kinijos gaminamų žaliavų, komponentų ar kitų produktų – jų nusipirkti vis tiek bus galima.

„Juk neuždraus parduoti. Net jei ir atsirastų kažkokie barjerai, visuomet yra galimybė pirkti žaliavas ar komponentus per trečiąsias šalis. Tai mes ir matėme, tą labai sėkmingai darė JAV ir Kinija, kai buvo įsitraukusios į tarifų karą – daug prekių iš Kinijos į JAV keliavo per Vietnamą. Tų prekių nesustabdysi, juolab, kad pati Kinija suinteresuota tas prekes parduoti“, – paaiškina ekonomistas.

Preliminariais „Swedbank“ ekonomisto skaičiavimais, BVP augimą Baltarusija ir Kinija galėtų sulėtėti nuo 0,3 iki 0,5 procentinio punkto, tačiau didesnę įtaką padarytų sustojęs Baltarusijos krovinių tranzitas, o ne lėtėjantis eksportas į Kiniją.

„Šitos dvi valstybės Lietuvai reiškia mažai, labai silpni ekonominiai ryšiai, mes ten nieko neeksportuojame. Tranzito pajamas galime prarasti, bet tai pavieniai tokie praradimai“, – ramina N. Mačiulis.

Baltarusijos autoritarinis lyderis Aleksandras Lukašenka, jei nuspręstų apriboti Vakarų prekių importą, pasak ekonomisto, labiau nuskriaustų pačios Baltarusijos gyventojus.

„Galbūt sumažėtų cigarečių kontrabanda iš Baltarusijos – mažiau prekių srautų, į kuriuos įveliamos ir kontrabandinės cigaretės. Dabar maždaug kas penktas Lietuvoje surūkomų cigarečių pakelis buvo kontrabandinis. Mažėjant tranzitiniams srautams, galėtų mažėti ir kontrabanda“, – vertina N. Mačiulis.

Dar didesnę potencialią naudą galėtų atnešti principinga Lietuvos pozicija Taivano atžvilgiu.

„Tai gali atnešti didesnę ekonominę kooperaciją tarp Lietuvos ir Taivano. Jau mums teko girdėti apie ketinimus Lietuvoje galbūt statyti mikroprocesorių, puslaidininkių gamyklas su Taivano ekspertų pagalba. Jei šie planai, kurių apimtis 2,5-3 mlrd. eurų, taptų realybe, ir Taivano didžiausia puslaidininkių gamintoja čia kažkiek sutiktų investuoti, perkelti savo žinias, kapitalą, tai čia tikrai būtų kartais praradimus lenkiantys laimėjimai“, – potencialą įžvelgė N. Mačiulis.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s