Lietuvai – griežta Europos Sąjungos komisarės kritika dėl neteisėto elgesio su pabėgėliais

Lietuva sulaukė Europos Tarybos žmogaus teisių komisarės kritikos dėl elgesio su migrantais. Europos žmogaus teisių komisarė Dunja Mijatovič laiške premjerei Ingridai Šimonytei išreiškė susirūpinimą dėl Lietuvoje skubos tvarka priimtų įstatymų, kuriais, jos teigimu, nepagrįstai apribojamos pabėgėlių teisės siekti politinio prieglobsčio.

Europos Tarybos žmogaus teisių komisarės laišką I.Šimonytei galite skaityti čia.

Tuo tarpu ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė kritiką atmeta – jos teigimu, Lietuva turėjo imtis griežtų priemonių kovoti su Baltarusijos režimo „hibridine ataka“, o daugelis migrantų atvyko siekdami ekonominių tikslų.

D.Mijatovič viešai paskelbtame laiške teigia, kad Lietuvos įstatymai „panaikina svarbius saugiklius prieglobsčio procedūroje“.

„Tai gali sukelti grėsmę negrąžinimo principui ir teisei į veiksmingą teisinę gynybą, taip pat paveikti pažeidžiamų asmenų padėtį“, – teigė ji.

Komisarė taip pat pažymėjo, kad tai, kaip apgyvendinami naujai atvykę prieglobsčio prašytojai ir migrantai, gali tapti panašu į de facto sulaikymą. Be to, ji atkreipia dėmesį į teisiškai netvarkingus asmenų, pabandžiusių nelegaliai patekti į Lietuvą, sugrąžinimus į Baltarusiją.

Savo laiške komisarė klausia premjerės, kaip Vyriausybė ketina užtikrinti, kad atsakas į iššūkius prie Lietuvos sienos nesikirstų su šalies įsipareigojimais dėl žmogaus teisių – įskaitant tai, ar įstatymo pataisos bus pakeistos taip, kad teisės aktai visiškai atitiktų minėtus įsipareigojimus.

D.Mijatovič savajame laiške visgi pabrėžė, kad smerkia bet kokius šalių – priklausančių Europos Tarybai ar ne – bandymus „aktyviai raginti pažeidžiamus asmenis kirsti sienas, žinant, kad jie taip paliekami humanitarinės krizės sąlygomis“.

Tačiau komisarė pridūrė, kad ES šalių narių „vienintelis tinkamas atsakas“ – „reaguoti į tokius veiksmus gerbiant humanizmo ir žmogaus teisių principus bei vertybes, kurioms jos yra įsipareigojusios“.

Komisarė ypač paragino Lietuvos Vyriausybę pasirūpinti, kad nebūtų vykdomi migrantų taip vadinami  „grąžinimai“, o faktiškai – išstūmimai, į Baltarusiją ar kitas šalis, tokių veiksmų nelydint saugikliams, susijusiems su negrąžinimu ir kolektyviniais išsiuntimais.

„Esu susirūpinusi, kad naujai priimti įstatymai leistų pažeidžiamiems žmonėms, tokiems kaip nelydimi mažamečiai, kankinimų ir prekybos žmonėmis aukos, taikyti pagreitintas procedūras, neatkreipiant dėmesio į jų specifinę situaciją“, – rašoma D.Mijatovič laiške, paskelbtame oficialiame Tarybos puslapyje.

Tuo tarpu Lietuvos ministrė pirmininkė į šias pastabas davė ciniškus atsakymus pakartojusi daug kartų konservatorių pakartotas mantras apie „Lukašenkos hibridinį karą“.  

I.Šimonytė savo atsakyme visą kritiką atmeta, bei kartoja Vyriausybės poziciją apie Minsko režimo veiksmus. Ingridos Šimonytės atsakymą D.Mijatovič galima perskaityti čia.

„Yra pagrindo teigti, kad Baltarusijos pareigūnai skatina migrantų gabenimą. Baltarusijos režimas leidžia ir skatina migrantus legaliai atvykti į Baltarusiją ir tada remia nelegalų Baltarusijos sienos su ES kirtimą“, – savo atsakyme rašo I.Šimonytė, kuri pakartoja oficialią Vilniaus režimo poziciją, esą naujausi migrantų srautai yra Baltarusijos režimo „hibridinė ataka“. Lietuva iš pradžių priimdavo visų migrantų, neteisėtai kirtusių sieną, prieglobsčio prašymus ir juos apgyvendindavo – tai buvo argumentuojama tarptautiniais įsipareigojimais. Visgi gerokai išaugus jų srautui migrantai nuo rugpjūčio jau apgręžiami, o prašymai priimami tik oficialiuose sienos kirtimų punktuose.“ – parašė Lietuvos ministrė pirmininkė.

 I.Šimonytės nuomone toks elgesys su pabėgėliais nepažeidžia Lietuvos tarptautinių įsipareigojimų.

„Irako, Afrikos ar kitų trečiųjų šalių piliečiams nėra jokių objektyvių grėsmių Baltarusijoje. Apklausiami laikinuose priėmimo centruose dauguma jų atskleidžia, kad atvyko į Europą dėl ekonominių tikslų ir organizuotais kanalais“, – teigiama Lietuvos premjerės atsakyme.

Tuo pačiu ji veidmainiškai pabrėžia, kad Lietuva vis viena gerbia jų teises bei humanitarinius įsipareigojimus, nepriklausomai nuo šių žmonių statuso, ir įveikti migrantų krizę mėginama geriausiai, kaip tik įmanoma.

„Jokia žmogaus teisė negali tapti mažiau svarbi nei politiniai ar geopolitiniai vertinimai“, – pabrėžia I. Šimonytė.

Ji teigia, kad komisarės minimos įstatymo pataisos buvo priimtos siekiant neleisti Baltarusijos režimui išnaudoti pabėgėlio statuso tvarkos. Pasak I. Šimonytės, fiziškai neįleisdama migrantų į šalį ir tiesiog išstumdama juos atgal Lietuva vis tiek suteikia pažeidžiamoms žmonių grupėms galimybę pasiprašyti prieglobsčio bei užtikrina tiek negrąžinimo principo, tiek būtinybės užtikrinti veiksmingą gynybą laikymąsi.

Šiemet į Lietuvą per sieną su Baltarusija jau pateko per 4,1 tūkst. migrantų. Lietuvos administratoriai  išaugusius migracijos srautus vadina Baltarusijos režimo hibridine agresija. Dėl to šalyje paskelbta ekstremali padėtis. Taip pat priimtas sprendimas neįleisti (formaliai tai vadinasi „apgręžti“) ir išstumti neteisėtai sieną bandančius kirsti asmenis, tai gerokai sumažino plūstančiųjų srautus.

Europos Taryba yra tarptautinė organizacija, besirūpinanti žmogaus teisių ir laisvių laikymusi per įvairias konvencijas.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s