Strasbūro teismo nurodymai Rygai ir Varšuvai dėl migrantų – signalas Vilniui

Europos Žmogaus Teisių Teismui (EŽTT) trečiadienį paskelbus įpareigojimą Latvijai ir Lenkijai teikti pagalbą dviem migrantų grupėms, mėginusioms neteisėtai patekti į Europos Sąjungą iš Baltarusijos, Lietuvos atstovė Strasbūro teisme Karolina Bubnytė-Šimenė teigia, kad tai yra perspėjimas ir Lietuvai.

K.Bubnytė-Šimenė teigė, kad kol kas Lietuvos atžvilgiu EŽTT nėra paskelbęs jokių įpareigojimų ar perspėjimų.

„Tos laikinosios priemonės kol kas yra pritaikytos tik dviejų valstybių – Lenkijos ir Latvijos – atžvilgiu. Tačiau galime tai vertinti kaip teismo sukurtą precedentą, į kurį turime reaguoti, ir pasimokyti iš svetimų pamokų“, – sakė Lietuvos atstovė EŽTT.

K.Bubnytė-Šimenė teismo įpareigojimą Rygai ir Varšuvai pavadino „raudona vėliavėle“ Vilniui.

„Reikia stebėti padėtį, būtent tai ir darome – žiūrime esamą teismo praktiką, suformuotus precedentus ir stengiamės atitikti žmogaus teisių apsaugos standartus“, – tvirtino Lietuvos atstovė EŽTT.

Kaip anksčiau informavo EŽTT, skundą prieš Lenkiją pateikė 32 Afganistano piliečiai, o prieš Latviją – 41 kurdų kilmės Irako pilietis. Šiuo metu tie asmenys yra įstrigę prie Baltarusijos sienos su abiem valstybėmis. K.Bubnytė-Šimenė sako, kad kol kas panašių skundų prieš Lietuvą nėra.

„Mes matome tik tuos skundus, apie kuriuos praneša Vyriausybė, kai jie praeina pirminį atrankos filtrą teisme. Kol kas apie tokius pranešimus informacijos nėra“, – kalbėjo K.Bubnytė-Šimenė.

Buvęs Konstitucinio Teismo (KT) pirmininkas Dainius Žalimas mano, kad Lietuva turėtų sunerimti visų pirma dėl to, jog įstrigusių migrantų tarp mūsų šalies ir Baltarusijos taip pat gali būti.

„Kol kas apie tai garsiai nekalbama, tačiau mes irgi galime sulaukti panašių nurodymų – kaip ir bylų. Be abejo, reikia pabrėžti, kad EŽTT sprendimas nėra galutinis teismo sprendimas. Tačiau gali būti tam tikrų indikacijų, kad gali būti pažeisti tarptautiniai įsipareigojimai dėl natūralaus žmoniško elgesio su asmenimis, įstrigusiais zonoje tarp Lietuvos ir Baltarusijos sienos. Žmogaus teisių konvencija užtikrina visiems asmenims teisę į apsaugą nuo nežmoniško elgesio bei kankinimo, o toks elgesys gali būti prilyginamas kankinimui“, – teigė D.Žalimas.

Pasak jo, nepriklausomai nuo Baltarusijos elgesio, Lietuva, kaip ir Lenkija bei Latvija, turi prisiimti atsakomybę. Esą jei Minskas nevykdo savo įsipareigojimų, tai nereiškia, kad Varšuva, Ryga ar Maskva gali elgtis taip pat.

„Jeigu teismas priėmė sprendimą dėl laikinų įsipareigojimų Lenkijai, reiškia, kad įstrigę migrantai yra jos jurisdikcijoje, nes EŽTT gali nuspręsti tik dėl tų asmenų, kurie yra tos šalies jurisdikcijoje“, – kalbėjo D.Žalimas.

Nors EŽTT atkreipė dėmesį, kad valstybės turi teisę kontroliuoti savo sienas, užsieniečių buvimą jų teritorijose ir šių asmenų išsiuntimą, anot teisininko, dabar vykdomas migrantų apgręžimas turi būti vykdomas humaniškai ir neturėtų kelti grėsmės gyvybei ir sveikatai.

EŽTT skelbė, kad laikinas įpareigojimas Latvijai ir Lenkijai galios tris savaites iki rugsėjo 15 dienos. Kaip paaiškino Lietuvos atstovė teisme, jei Varšuva ir Ryga nesiims jokių veiksmų, EŽTT gali nuspręsti, kad valstybės nevykdo savo įsipareigojimų pagal Europos žmogaus teisių konvenciją.

„Tuomet lauktų minėtų bylų nagrinėjimas iš esmės ir nukentėjusiems būtų priteisiamas atitinkamas žalos atlyginimas, jei būtų nustatytas konvencijos pažeidimas. Tačiau pats teismas negali iš karto skirti valstybei baudos – tokio instrumento nėra“, – paaiškino K.Bubnytė-Šimenė.

Pastaraisiais mėnesiais tūkstančiai migrantų per Baltarusiją nelegaliai pateko į rytines Europos Sąjungos šalis Lietuvą, Latviją ir Lenkiją. Lietuvos valdininkai teigia, kad šį srautą organizuoja Minsko režimas, keršydamas už ES sankcijas, Vilnius ir Varšuva tai vadina „hibridine ataka“ prieš ES. Baltarusija tokius kaltinimus neigia. Lenkija yra sakiusi, kad neįsileis migrantų, kurių dauguma yra iš Vidurinių Rytų, o premjeras Mateušas Moravieckis pareiškė, kad šalis nepasiduos Baltarusijos prezidento Aleksandro Lukašenkos šantažui.

Maždaug 30 migrantų įsirengė stovyklą Baltarusijos teritorijoje prie pat sienos, netoli Lenkijos Aukštutinio Usnažo kaimo, tarp baltarusių ir lenkų kariškių linijų. Latvijos valstybės sienos apsaugos pareigūnai savo ruožtu antradienį apgręžė 68 neteisėtai kirsti sieną ketinusius žmones, pranešė tarnybos atstovai. Pasak jų, nuo rugpjūčio 10-osios pareigūnai iš viso užkirto kelią 544 žmonių mėginimui neteisėtai pereiti sieną. Be to, nuo metų pradžios Latvijoje iš viso sulaikyti 377 neteisėtai sieną kirtę trečiųjų šalių piliečiai. Padaugėjus neteisėto Latvijos ir Baltarusijos sienos kirtimo atvejų, vyriausybė nusprendė nuo rugpjūčio 11-osios iki lapkričio 10-osios įvesti ekstremaliąją padėtį Ludzos, Kraslavos, Aukštutinės Dauguvos savivaldybėse ir Daugpilyje.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s