Už kontrabandos paieškas baltarusiškuose kroviniuose sumokės Lietuvos verslas

Augant kontrabandos kiekiams iš Baltarusijos, muitinės pareigūnai šiemet priversti dažniau tikrinti į Lietuvą geležinkeliais gabenamus krovinius. Tačiau yra ir kita medalio pusė. Verslas piktinasi, kad „Lietuvos geležinkelių“ grupės įmonė savo nuostolius dėl krovinių prastovų, vėlavimų ir perkrovimų kontrabandos paieškos metu, perkelia krovinio gavėjams – lietuviškoms bendrovėms. Kartais sumos būna tokios, kad krovinys tampa nuostolingu. Išeitis paprasta – rentgeno aparatas pasienyje, kuris ir muitinei kasmet padėtų sutaupyti 1,3 mln. eurų.

Šiemet geležinkeliais gabenamuose kroviniuose iš Baltarusijos aptinkamų nelegalių rūkalų kiekis išaugo taip smarkiai, kad jau per pirmą pusmetį viršijo visų 2020 metų lygį. Reaguodami į šią tendenciją, Muitinės departamento pareigūnai ėmė dažniau ir atidžiau tikrinti krovinius iš Baltarusijos. Nors daugiausia (30–40 proc.) kontrabandos aptinkama traukinių vagonuose, gabenančiuose „Belaruskalij“ trąšas, tikrinami ir kiti iš Baltarusijos keliaujantys kroviniai.

Tačiau padažnėję patikrinimai turi neigiamas pasekmes verslo prasme. Lietuvos pareigūnai traukinių vagonus apžiūri ir tikrina rankiniu būdu, naudodami dar XIX a. amžiaus priemonę – smaigus, nes Kenos poste stovėjęs rentgeno aparatas sugedo dar 2016 metais ir nuo to laiko neremontuojamas. Tai reiškia, kad detalus patikrinimas užtrunka kur kas ilgiau negu anksčiau – sustabdytiems traukiniams gali tekti stovėti nuo kelių valandų iki kelių parų, o kartais jie pervaromi į artimiausią stotį, kad krovinys būtų iškrautas ir vėl pakrautas.

Dėl šios priežasties dalis Lietuvos įmonių susidūrė su netikėta problema – bendrovės teigia, kad pervežimų geležinkeliais paslaugas teikianti įmonė „LTG Cargo“, priklausanti valstybės valdomai „Lietuvos geležinkelių“ grupei, savo patirtus nuostolius dėl krovinių prastovų, vėlavimų ir perkrovimų, kurie įvyksta dėl pareigūnų vykdomų kontrabandos paieškų, perkelia krovinius užsisakiusioms Lietuvos įmonėms.

Šia tema kalbinti verslininkai pasakojo, kad „LTG Cargo“ atsiunčiamos sąskaitos gali siekti nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų ir kartais net viršija planuojamą gauti pelną už krovinį.

Įmonės nesupranta – kodėl šiuos nuostolius turi dengti būtent jos, nors, verslo teigimu, nei krovinio gavėjas, nei krovinio ekspeditorius negali daryti įtakos ar užkirsti kelią kontrabandinių prekių patalpinimui kroviniuose.

„Kiek galima spręsti iš viešai skelbiamos informacijos, kontrabandinės prekės tiek patalpinamos įvairiuose kroviniuose Baltarusijoje, tiek iš jų išimamos Lietuvoje, nenustatytose krovinio maršruto atkarpose. Tą viešai patvirtina ir muitinės pareigūnai. Taip pat, nei krovinio gavėjas, nei ekspeditorius negali daryti įtakos ir juo labiau atlikti sienos apsaugos, krovinių tikrinimo funkcijų. Už tai yra atsakingos valstybės institucijos. Ir tam yra išbandyti techniniai sprendimai, pavyzdžiui, rentgeno įrenginys, kuris kelerius metus nebeveikia“, – kalbėdamas su žurnalistais stebėjosi tokioje situacijoje atsidūrusios įmonės „Kauno keliai“ generalinis direktorius Ramūnas Šilinis.

„Visa tai kainuoja. Niekas neatkreipė dėmesio, bet už tas prastovas, perkrovimus ne valstybė moka, o krovinio gavėjas. Konkrečiai šnekant, kontroliuojančių valstybės institucijų sukelti trikdžiai, prastovos priskiriami gavėjui“, – antrino kitas verslininkas, užsiimantis krovinių ekspedijavimu, nenorėjęs viešinti savo pavardės.

Beje, nuostolių patiria ne tik verslas. Muitinės departamentas patvirtino, kad dėl krovinių patikrinimo fiziniu būdu ir muitinė kasmet patiria apie 1,3 mln. eurų papildomų išlaidų. Tiek verslas, tiek Muitinės departamentas sutinka, kad būdas išspręsti šią problemą yra – rentgeno aparatas. Kenos pasienio punkte rentgeno aparatas sugedo jau prieš penkerius metus ir naujas iki šiol neįsigytas, bet tikimasi, kad naują pavyks įrengti dar šiemet.

Įmonė „Kauno keliai“ jau ne pirmus metus atviruose vagonuose geležinkeliais veža skaldą iš Baltarusijos. Šiemet šios bendrovės užsisakyti kroviniai muitinės pareigūnų buvo patikrinti du kartus – abu kartus rasta ir kontrabandos.

„Tokio tipo kroviniai geležinkelio transportu pervežami, kai aplinkos temperatūra yra teigiama – įprastai nuo kovo mėnesio. Tad šiais metais nuo kovo mėnesio mūsų įmonei „pasisekė“ du kartus. Anksčiau tokių atvejų nesame turėję“, – informavo įmonės „Kauno keliai“ generalinis direktorius R.Šilinis.

Įmonės vadovai tvirtina nežinantys, kaip kroviniuose atsidūrė kontrabanda – to esą neišsiaiškino ir teisėsauga.

Tačiau įmonė pabrėžia kitą problemą – po minėtų muitinės patikrinimų kyla rizika, kad prekes užsisakiusi įmonė iš vežėjo geležinkeliais, „LTG Cargo“, gaus tokio dydžio sąskaitą, kad krovinio atvežimas taps nuostolingu.

Vadovas verslo patiriamus nuostolius išskiria į dvi grupes. Pirmoje – nuostoliai, kuriuos tenka patirti, kai dėl krovinių patikrinimo pastarieji vėluoja. Antroji – konkrečios sumos už „LTG Cargo“ atliktus veiksmus: darbus, krovinio iškrovimą ir pakrovimą atgal, kai krovinys muitinės pareigūnų nukreipiamas detaliam patikrinimui.

„Jei pirmos grupės nuostoliai santykinai nėra ženklūs, tai antros grupės, priklausomai nuo to, kokie veiksmai buvo vykdomi su detaliam patikrinimui nukreiptais kroviniais, gali būti ganėtinai dideli“, – pastebi įmonės generalinis direktorius.

Jis pateikė konkretų pavyzdį – dėl Muitinės departamento patikrinimų įmonės užsisakytas krovinys buvo transportuotas į kitą nei krovinio įprastame maršrute numatytą geležinkelio stotį, „LTG Cargo“ jėgomis iškrautas patikrinimo metu, paskui vėl pakrautas į vagonus ir tik tada grąžintas į įprastą maršrutą. Šie darbai užtruko mažiau nei dieną, o už šias paslaugas „LTG CARGO“ įmonei „Kauno keliai“ išrašė PVM sąskaitą faktūrą – krovos darbai įkainoti daugiau nei tūkstančiu eurų.

„Kad susidarytumėte nuomonę, kokią reikšmę tai sudaro įmonei konkrečiu atveju, galime pasakyti, kad reikės atsivežti dar beveik tris tokio pat dydžio (vagonų skaičiumi) krovinius, kad padengtume tą nuostolį“, – lygino R.Šilinis.

Kitu atveju, krovinys nebuvo perkrautas – nuostolius sudarė tik vagonų, kuriuose buvo krovinys, prastovų laikas. Tokios prastovos gali sudaryti ir keletą parų, o mokestis skaičiuojamas už kiekvieną valandą. Šiuo konkrečiu atveju įmonės krovinys pasienio geležinkelio stotyje prastovėjo daugiau nei tris paras: viename iš vagonų buvo aptikta kontrabanda, tačiau stovėjo visi krovinį sudarantys vagonai.

Pasiteiravus išsamiau paaiškėjo, kad anot įmonės „LTG Cargo“, sustiprinta krovinių patikra yra aplinkybės, už kurias klientui gali tekti susimokėti.

„Už šias paslaugas nėra išrašomos atskiros sąskaitos, o galutinė paslaugos kaina priklauso nuo sutarties, kuri yra pasirašyta su klientu, sąlygų. Sutartyse numatomos ir papildomos paslaugos (jūsų paminėtos), kurios gali būti įkainotos. Vienareikšmiškai sakyti, ar papildoma paslauga bus įkainota – negalime. Tai priklauso nuo aplinkybių. Pavyzdžiui, ar papildomos paslaugos prireikė dėl mūsų, kaip bendrovės, veiksmų (logiška – tada mes nešame atsakomybę, kartu ir finansinę), ar papildomos paslaugos taikymą sąlygojo išorinės aplinkybės – kaip šiuo atveju itin sustiprintos patikros“, – situaciją pakomentavo įmonės atstovė Rūta Atroškaitė.

Išanalizavus išrašytas sąskaitos faktūros kopiją paaiškėjo, kad pakrovimo bei iškrovimo darbai buvo apmokestinti.

Verslininkai tvirtino, kad dėl aptinkamų kontrabandos siuntų stringa ir „LTG Cargo“ darbas – ši įmonė taip pat patiria nuostolių. Tačiau „Lietuvos geležinkeliai“ plačiau komentuoti dėl padažnėjusių patikrinimų sukeltų problemų nepanoro. Ji tik lakoniškai pakomentavo, kad „visais atvejais, kai krovinyje randama kontrabanda, sprendimą dėl iškrovimo ir patikros vietos priima teisėsaugos institucijos atsakingas pareigūnas“.

„Lietuvos geležinkeliai“ taip pat sutiko, kad krovinių pristatymo laikas pailgėjęs, tačiau informavo, kad įmonės klientai yra iš anksto įspėjami apie galimus krovinių vėlavimus dėl krovinių patikrinimo pasienio stotyje ar dėl Baltarusijos vykdomų suplanuotos geležinkelių eismo pertraukų.

„Trikdžiai susiję su tuo, jog apkraunama ir „kemšasi“ infrastruktūra pasienio ir netoli jo esančiose stotyse. Šios aplinkybės nuo mūsų nepriklauso“, – teigiama įmonės atsakyme.

Nors „Lietuvos geležinkeliai“ nenurodė, kokiu pagrindu „LTG Cargo“ patirtus nuostolius dėl krovinių tikrinimų perrašo klientams, verslininkai tvirtina, kad įmonė esą jiems nurodo besivadovaujanti ir susisiekimo ministro patvirtintomis krovinių vežimo geležinkelio transportu taisyklėmis, kuriose numatyta, kad jeigu kliūtys vežimo metu susidarė ne dėl geležinkelio valdytojo ar geležinkelio įmonės kaltės, gavėjas turi sumokėti geležinkelio įmonei susidariusius dėl šio vežimo nuostolius.

Tačiau verslininkai jaučia neteisybę ir pasiduoti neketina. „Kauno keliai“ vadovas R.Šilinis teigė, kad įmonė ginčija „LTG Cargo“ sprendimą už muitinės patikrą sąskaitą pateikti būtent jiems.

„Kauno keliai“ teisininkų nuomone, jų įmonė buvo papildomai apmokestinta be pagrindo, nes „LTG Cargo“ vadovavosi savo vidinėmis taisyklėmis, o ne Civiliniu kodeksu. Įmonės teisininkų nuomone, tokiais atvejais nuostolius reikėtų dengti valstybės lėšomis, o ne kliento. Juo labiau kad, kaip teigia verslas, valstybė savo darbo tinkamai neatlieka, nes netikrina kontrabandos efektyvesnėmis priemonėmis – rentgeno aparatu.

Muitinės departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas Vitas Volungevičius pranešė, kad Europos Sąjungos (ES) muitinės kodekse nustatyta, jog prekes muitiniam tikrinimui muitinei priimtinu būdu turi pateikti asmuo, įvežęs prekes į ES muitų teritoriją – deklarantas. Be to, Muitinės kodekse nustatyta, kad prekių pateikimo muitinei sąnaudos atitenka deklarantui.

„Kaip pasiskirsto sąnaudos tarp logistikos dalyvių už prekių pateikimą muitinei, muitų teisės aktai nereglamentuoja ir muitinė to nekontroliuoja“, – informavo Muitinės departamento atstovas.

Krovinius užsisakiusios Lietvos įmonės – ne vienintelės patiriančios nuostolių dėl augančios kontrabandos. V.Volungevičius atskleidė, kad per metus muitinė patiria apie 1,3 mln. eurų papildomų išlaidų tokiam fiziniam tikrinimui organizuoti, nes tenka pasitelkti kur kas daugiau darbuotojų negu iki šiol.

Jis skaičiuoja, kad šiuo metu per parą į Lietuvą iš Baltarusijos atvyksta ir išvyksta apie 30 traukinių sąstatų – vieną sąstatą sudaro daugiau nei 50 vagonų. Sąstato fizinį tikrinimą atlieka vidutiniškai 12 muitinės pareigūnų, o muitinis tikrinimas trunka apie 1 val. Tokiu būdu vienam tikrinimui užtrunkama 12 darbo valandų.

„Žinant, jog kasdien į Lietuvą atvyksta apie 30 sąstatų, o per metus – 10950 traukinių, taip pat atsižvelgus į muitinės pareigūnų vidutinį dienos darbo užmokestį, vykimo į darbą ir kitas išlaidas, muitinė kasmet patiria apie 1,3 mln. eurų papildomų išlaidų“, – paaiškina V.Volungevičius.

Dabartinėje situacijoje į Vilniaus teritorinę muitinę skirta papildomų muitinės pareigūnų iš Klaipėdos ir Kauno muitinių, kurie beveik kasdien Stasylų geležinkelio poste trąšose, skaldoje ir kt. aptinka tūkstančius pakelių kontrabandinių cigarečių. Dėl šių faktų iškeltos baudžiamosios bylos, atliekami ikiteisminiai tyrimai, įsijungia prokuratūra. Be to, augant kontrabandos srautams valstybė mokesčių pavidalu praranda ir daugiau pajamų.

Atsakymą, ką reikėtų daryti, turi tiek verslas, tiek Muitinės departamentas – problemą išspręstų rentgeno aparatas. Tokį aparatą Lietuva pasienyje su Baltarusija turėjo, tačiau jis sugedo prieš penkerius metus. Muitinės departamento vadovas Darius Žvironas žiniasklaidai patvirtino, kad naujo rentgeno aparato kaina – nuo 4 mln. eurų. Vadinasi, 2016 metais nupirktas naujas aparatas šiandien jau būtų atsipirkęs. V.Volungevičius sutinka, kad rentgeno kontrolės sistemos veikimas ir kiti techniniai sprendimai labai padeda kovoti su neteisėtu valstybės sienos kirtimu ir kontrabanda – tiesioginę fizinę kontrolę tuomet galima taikyti tik ten, kur akivaizdžiai identifikuojami nusikaltimai, pastebėti rentgenogramose.

Muitinės departamento atstovas pripažįsta, kad mažiau nuostolių patirtų ir verslas, nes turėdami modernius rentgeno aparatus pasienio postuose, pareigūnai praktiškai nestabdytų traukinių su prekėmis eismo, nes jų patikra vyktų traukiniui vežant krovinį 50 ar 60 km/val. greičiu. Muitinis tikrinimas vyktų pagal matomus vaizdus ir rizikos vertinimo profilius. Sutrumpėtų ir krovinių prastovos, tačiau nustačius kontrabandos gabenimo atvejį, tam tikri laiko praradimai vis tiek būtų.

Tad kodėl rentgeno aparato iki šiol nėra?

Pasak V.Volungevičiaus, Muitinė nuo 2017 m. yra parengusi ir nuolatos atnaujino investicinius projektus dėl rentgeno kontrolinės sistemos (RKS) plėtros geležinkelių transporte, tačiau finansavimas jai iki šiol nebuvo skirtas. Tik šių metų balandį Vyriausybė pagaliau patvirtino šias lėšas.

Muitinės departamentas jau paskelbė ir RKS viešojo pirkimo procedūras. Kaip anksčiau skelbta, Muitinės rentgeno aparato Kenos pasienio punkte konkursą laimėjo Kinijos bendrovės „Nuctech“ padalinys Varšuvoje, anksčiau eliminuotas iš Lietuvos oro uostų konkurso dėl grėsmės nacionaliniam saugumui.

„Jei viskas vyktų sklandžiai Kenos poste, RKS galėtume turėti šių metų pabaigoje“, – pažymėjo V.Volungevičius.

Pareigūnai neslepia, kad atsekti tikslų kelią, kas ir kur į krovinius įtaiso ir išima nelegalias cigarečių siuntas, nėra paprasta. Muitinės departamento atstovas V.Volungevičius pateikė įvairius pavyzdžius, kaip kontrabanda patenka į legalų krovinį. Kartais kontrabandinės cigaretės randamos tuščiuose vagonuose, kartais cigarečių paketai paprasčiausiai būna užmesti ant krovinio, kartais cigaretės būna paslėptos po priedangos prekėmis. Nustatoma atvejų, kai kontrabanda randama vagone, kuris būna užplombuotas galimai siuntėjo plombomis, tačiau dažni atvejai, kai šios plombos būna pažeistos.

„Pasitaiko atvejų, kai muitinę apie pastebėtą kontrabandą informuoja atsakingi logistikos atstovai, todėl apibendrintai teigti, kad šiuo metu egzistuoja viena kontrabandos organizavimo schema, negalime. Manome, kad detalus kontrabandos būdų paviešinimas apsunkintų tiek vykdomų, tiek būsimų tyrimų efektyvumą“, – aiškino V.Volungevičius.

Muitinės pareigūnų vertinimu, dažniausiai kontrabanda į krovinį patenka (arba kroviniu užmaskuojama) dar Baltarusijos (ar retkarčiais net Rusijos teritorijoje). Bendrininkai Lietuvoje kontrabandines prekes stengiasi išimti įvairiose vietose (teritorijose) ir įvairiais būdais – kartais dar pakeliui į krovinio paskirties vietą, o kartais jau ir paskirties vietoje. Pareigūnai anksčiau pasakojo, kad Lietuvoje kontrabandininkai žino, kuriuose posūkiuose traukinys sulėtėja, kur jo greitis būna mažiausias – tuomet jie įšoka į traukinį ir išmeta nelegalius krovinius. Lietuvoje kartais traukiniai sustoja, jų judėjimas ne visada būna vienalytis – tai dar viena proga kontrabandai išimti. Priklausomai nuo kontrabandos slėpimo būdo, prekių iškrovimas gali trukti trumpai ir nesudėtingu būdu, pavyzdžiui, kai rūkalų dėžės įterpiamos tarp prekių. Ar užmetamos ant biraus krovinio trąšų, skaldos, anglių ir kt. Visgi pasitaiko atvejų, kai patikrinimas užtrunka ilgai, be to, yra sudėtingas, nes cigaretės užlietos betonu pamatiniuose blokuose ir kituose.

„Pasitaiko atvejų, kai vertindami riziką kontrabandą aptinkame deklaruotame krovinyje, kuris vyksta tranzitu per Lietuvos teritoriją“, – informavo V.Volungevičius.

Dažnesni patikrinimai duoda rezultatų – šiemet Lietuvos muitinėje ikiteisminių tyrimų metu jau sulaikyta apie 12 mln. pakelių nelegalių cigarečių, kurių vertė – maždaug 42 mln. eurų. Vien per šių metų liepą ir rugpjūtį muitinės pareigūnai sulaikė daugiau nei 3 mln. pakelių cigarečių kontrabandos.

Muitinės departamento duomenimis, per pirmą šių metų pusmetį pradėti 193 ikiteisminiai tyrimai dėl kontrabandos. Atliktuose ikiteisminiuose tyrimuose dėl cigarečių kontrabandos, kuri buvo paslėpta legaliame prekių krovinyje iš Baltarusijos, nuteista 12 fizinių asmenų. Dar 7 fiziniai asmenys nuteisti už kontrabandos gabenimą ją slepiant ne kroviniuose, bet transporto priemonėse įrengtose slėptuvėse. Pasiteiravus, kiek nustatyta atvejų, kai dėl baltarusiškame krovinyje rastos kontrabandos nubaustas būtent krovinio gavėjas, Muitinės departamento atstovas informavo, kad per 2021 m. pirmąjį pusmetį juridiniai asmenys baudžiamojon atsakomybėn dėl cigarečių kontrabandos, slėptos tarp legalaus krovinio iš Baltarusijos, patraukti nebuvo. Muitinės kriminalinės tarnybos vykdytuose ikiteisminiuose tyrimuose dėl kontrabandos atvejų baudžiamoji atsakomybė įstaigų vadovams taip pat nebuvo taikyta.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s