Užsienio reikalų ministerija (URM) nekomentuoja tyrimo, susijusio su pernai lapkritį iš ministerijos pavogtais susirašinėjimais, detalių, argumentuodama tuo jog tai yra įslaptinta informacija. Apie incidentą URM iki šiol nepranešė Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai (VDAI).
Kad nenustatyti bet su Rusija (gal, Kinija, Šiaurės Korėja ar Baltarusija) sietini programišiai pernai lapkritį pavogė URM susirašinėjimus, VSD įslaptintus dokumentus bei kitą jautrią informaciją rugpjūčio 12-ąją pranešė prezidentas Gitanas Nausėda.
Užsienio reikalų ministerija tuo metu šio incidento nekomentavo. Tuo tarpu bandydamas sušvelninti padėtį Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas teigė jog pavogti neva nereikšmingi duomenys, kurie neturėtų apimti dešimtmečių laikotarpio. Be to tuo metu konservatorių „šaikos“ deleguotas ministras teigė negalintis patvirtinti pavogtos informacijos autentiškumo, pridėjęs jog į ją esą galėjo būti įtraukta ir padirbtų dokumentų.
Savo ruožtu programišiai tikino pavogę per pusantro milijono ministerijos susirašinėjimų su ambasadomis bei konsulatas užsienio šalyse, tarptautinių organizacijų atstovais, NATO partneriais. Kai kurie dokumentai – su žymomis „Slaptai“.
Pasak programišių, Lietuvos diplomatai laiškuose atskleidė slaptų derybų su Jungtinių Amerikos Valstijų ir kitų valstybių vadovais užkulisius, aptarė su Rusija, Vokietija ir „Nord Stream-2“ susijusias „intrigas“, santykius su Kinija, Baltarusija.
Pernai lapkritį apie įvykdytą kibernetinį įsilaužimą Lietuvos institucijos nepranešė, bet šįmet, kai programišiai paskelbė pardavinėjantys vertingą informaciją, – nurodė pradėjusios tyrimus.
Besidomintys situacija žurnalistai kreipėsi į URM su klausimais apie tyrimą: ar jis baigtas, ką pavyko išsiaiškinti, kokio laikotarpio duomenys buvo pavogti, ar tai padarė Rusijos specialiosios tarnybos, ar aišku, kodėl duomenis pavyko pavogti ir kokios tai padarė žalos, ar padarė sąjungininkų atžvilgiu, kaip minėjo prezidentas. Tačiau URM konkrečių atsakymų nepateikė, nurodęs, kad informacija apie tyrimą – įslaptinta.
„Informacinės ir kibernetinės atakos, nukreiptos prieš Užsienio reikalų ministeriją, yra tiriamos kartu su Nacionaliniu kibernetinio saugumo centru prie Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos žvalgybos institucijomis. Vadovaujantis Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymu, tyrimo išvados būna įslaptintos, todėl suteikti informacijos apie vykusius ar vykstančius tyrimus neturime galimybės“, – teigiama URM Informacijos stebėjimo ir žiniasklaidos skyriaus atsakyme.
URM taip pat nurodė neteikianti informacijos ir vertinimų dėl prieš Lietuvos ar užsienio institucijas vykdytų informacinių ir kibernetinių atakų metu paskleistos informacijos turinio bei tokios informacijos nepatikimumo.
Rugpjūtį žiniasklaidos atstovai taip pat domėjosi, ar tyrimą dėl kibernetinio incidento pradėjo Valstybinė Duomenų Apsaugos Inspekcija (VDAI), tačiau tuomet inspekcijos Teisės skyriaus patarėja Raminta Sinkevičiūtė-Šečkuvienė atsakė, jog URM net nepranešė apie asmens duomenų saugumo pažeidimą.
„Siekdama pasitikslinti įvykusio kibernetinio incidento detales, VDAI kreipsis į URM dėl informacijos, susijusios su šiuo incidentu, gavimo“, – atsakyme pridūrė R.Sinkevičiūtė-Šečkuvienė.
URM informacijos vis dar nepateikė.
„Šiuo metu dėl incidentų dar nesame gavę atsakymų iš Užsienio reikalų ministerijos“, – pažymėjo R.Sinkevičiūtė-Šečkuvienė.
Į klausimus, ar apie incidentą ketina informuoti VDAI ir kodėl to nepadarė to anksčiau, URM neatsakė.
Pagal Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą, visi duomenų valdytojai, ne tik tvarkantys valstybės informacinius išteklius ir viešųjų ryšių tinklus bei bendrovės viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjos, VDAI privalo pranešti apie duomenų saugumo pažeidimus tais atvejais, jei kyla didelis pavojus duomenų saugumui. Apie tai privaloma pranešti per 72 valandas. Gavusi pranešimą, VDAI įvertina pateiktą informaciją ir sprendžia, ar reikalingas tyrimas.
Rugpjūtį iš URM pavogtus susirašinėjimus programišiai pradėjo viešinti.
Tiesos balsas - ramus ir tiesus 