A.Skaisgirytė: Lietuva ir Kinija galėtų sugrąžinti ambasadorius į pareigas

Prezidento Gitano Nausėdos patarėja Asta Skaisgirytė sako, kad Lietuva ir Kinija galėtų sugrąžinti ambasadorius į diplomatines atstovybes. Pasak jos, tai gali būti pirmas žingsnis sprendžiant abiejų šalių santykių krizę, kilusią dėl Lietuvos sprendimo leisti atidaryti oficialiąją Taivano atstovybę.

„Grąžinti ambasadorius į savo postus būtų pirmas draugiškas ženklas“, – LRT radijui ketvirtadienį transliuotame interviu sakė prezidento užsienio politikos grupės vadovė.

Pašlijus Lietuvos ir Kinijos santykiams, Pekinas rugpjūtį konsultacijoms atšaukė savo ambasadorių ir nurodė Lietuvai padaryti tą patį.

A.Skaisgirytės teigimu, Kinijos ambasada Vilniuje ir Lietuvos ambasada Pekine toliau funkcionuoja, tačiau negali dirbti pilna apimtimi.

Lūžio tašku Lietuvos Ir Kinijos santykiuose tapo Vilniaus sprendimas leisti Taivanui šalyje atidaryti oficialiąją atstovybę. Kinija Taivaną laiko savo provincija ir siekia kad jis vykdytų tarptautinę politiką pagal Kinijos įstatymus.

Kitur pasaulyje Taivano atstovybės veikia Taipėjaus vardu, nusistovėjus tarptautiniam sutarimui, kad toks pavadinimas neprieštarauja „vienos Kinijos“ politikai, neleidžiančiai Taivano traktuoti kaip atskiros valstybės.

Pasak A.Skaisgirytės, sprendžiant Lietuvos ir Kinijos santykių krizę, „reikėtų vis tiek kalbėti ne tik su Taivanu, reikėtų kalbėti ir su Kinijos Liaudies Respublika“. Kita vertus, anot jos, „net ir tokia pasaulio galybė kaip Kinijos Liaudies Respublika neturėtų diktuoti Lietuvai, su kuo draugauti ir kokias atstovybes steigti“.

Prezidento patarėjos teigimu, Lietuva toliau gerbs „vieningos Kinijos“ politiką, o Taivano atstovybė nereiškia diplomatinio pripažinimo.

„Tikimės, kad Kinija tai supras“, – sakė A.Skaisgirytė.

Lietuvos politikų užsispyrimas dėl Taivano pavadinimo jau turi ir neigiamų ekonomikos pasekmių. Kinija pastaruoju metu ėmėsi stabdyti krovininius traukinius į Lietuvą, maisto eksporto leidimų išdavimą, sumažino Lietuvos įmonėms kredito limitus ir pakėlė kainas. Be to, kai kurios su Kinija dirbančios Lietuvos įmonės šalies institucijoms pranešė, kad kilus šiai santykių krizei jų partneriai Kinijoje nepratęsia ar nesudaro naujų sutarčių.