Iš Lietuvos stovyklų iki šiol paspruko daugiau už 700 migrantų: grąžintas tik kas penktas

Nuo sausio pradžios iš Lietuvos pabėgo daugiau kaip 700 migrantų. Dalis jų vėliau buvo sulaikyti kitose šalyse ir grąžinti į Lietuvą. Tačiau daugiau kaip pusė tūkstančio jų iki šiol nėra rasta. Migrantai dažniausiai bėgo iš Ruklos, Pabradės ir Rūdninkuose esančių apgyvendinimo vietų, rodo Vidaus reikalų ministerijos duomenys.

Į Lietuvą plūstelėjusių migrantų tikslas – Vokietija, Prancūzija, Švedija ir kitos Vakarų Europos šalys. Daugumai jų mūsų šalis tėra tik vartai, pro kuriuos galima pigiausiai, greičiausiai ir saugiausiai patekti į išsvajotą šalį.

Idealiu atveju migrantai stengiasi net nepakliūti į Lietuvos pareigūnų rankas ir per Lenkiją keliauti toliau. Jeigu juos sulaiko pasieniečiai, tuomet stengiamasi kiek įmanoma ilgiau išvengti identifikavimo proceso ir pirštų atspaudų paėmimo. Tuo metu pabėgę iš Lietuvos jie gali prašytis prieglobsčio Vokietijoje ar kitoje šalyje ir ten gauti didesnes socialines išmokas. Jeigu migrantas identifikuojamas, jis bando bėgti ir tuo atveju. Tačiau pagautas kitoje šalyje yra grąžinamas į Lietuvą.

Likus kelioms dienoms iki Rūdninkų (Šalčininkų r.) migrantų stovyklos iškėlimo pabaigos, ją saugoję pareigūnai aptiko tunelį. Siauras požeminis koridorius kasti pradėtas palapinės, esančios prie tvoros, viduje. Neabejojama, kad maždaug 10 metrų ilgio tunelis buvo kasamas norint pabėgti iš stovyklos. Kaip vėliau teigė pareigūnai, jo aukštis siekė pusantro metro, o juo eiti galėtų tik susilenkęs. Šįkart išskirtinis pabėgimo planas migrantams nepavyko. Jie spėjo iškasti tik pusę tunelio – iki pirmosios tvoros. Tačiau virš 100 jų pabėgo pasinaudoję kitais būdais.

Daugiau kaip pusė pabėgusiųjų yra iš Pabradės užsieniečių registravimo centro ir Ruklos pabėgėlių priėmimo centro. Iš pastarojo pasišalino 286, iš Pabradės – 180 migrantų. Tiesa, nedidelė dalis jų vėliau buvo sugauta kitose šalyse ir grąžinta į Lietuvą.

Daugiausia pabėgimų iš šių stovyklų vyksta dėl to, kad dalis jų gyventojų turi teisę palikti centro teritoriją ir laisvai judėti už jos ribų. Jie gali išeiti į parduotuvę ar tiesiog pasivaikščioti. Grįžti privaloma iki vakaro. Norintys pabėgti migrantai sėda į traukinį arba į iš anksto užsakytą automobilį su vairuotoju. Nuo Pabradės iki Lenkijos sienos – 2,5 val. automobiliu. Migrantų pasigendama tuomet, kai jie jau būna už Lietuvos ribų. Nelegalus taksi vežantis nuo stovyklų Lietuvoje iki Vokietijos kainuoja 2–3 tūkst. eurų. Rukloje dalis migrantų turi teisę palikti apgyvendinimo vietą. Šios teisės neturintieji kartais pasinaudoja jų leidimais ir tokiu apgaulės būdu pabėga.

Šalčininkų rajone iki rugsėjo pabaigos veikusi Rūdninkų stovykla tapo garsi dėl joje klestinčios kastų sistemos, reketo ir seksualinio išnaudojimo. Liepos pabaigoje stovykloje buvo įkurdinta apie 800 vyrų. Vėliau šis skaičius sumažėjo iki 700. Iš stovyklos per nepilnus du mėnesius pasišalino daugiau kaip 100 jos gyventojų. Nedidelė dalis jų vėliau buvo sulaikyta užsienio šalyse ir grąžinta atgal į Lietuvą. Stovyklos apsauga rūpinosi Viešojo saugumo tarnyba. Pabėgimai iš Rūdninkų dažniausiai vyko perlipant menkai saugomą tvorą. Vėliau apsauga buvo sustiprinta – dalį teritorijos apjuosė antra tvora ir kai kur ištiesta spygliuota viela. Šiuo metu visi nelegalūs migrantai iš Rūdninkų stovyklos iškelti į buvusius Kybartų pataisos namus.

Baimindamiesi iš stovyklos pabėgusių migrantų, Rūdninkų gyventojai buvo įsteigę savisaugos būrį, dėl ko nerimavo Lietuvos valdžia.

Jungtinio operacijų centro prie Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, iki rugsėjo 27 d. iš Lietuvos pabėgėlių ir migrantų apgyvendinimo vietų pasišalino 704 žmonės. Iš jų tik 146 vėliau buvo sulaikyti ir grąžinti. Didžioji jų dalis pabėgo iš Ruklos pabėgėlių priėmimo centro (286), Pabradės užsieniečių registracijos centro (180) ir iš Rūdninkų stovyklos (101). Taip pat 69 migrantai pasišalino iš Jiezno paramos šeimai centro. Iš kitų apgyvendinimo vietų pabėgimai buvo mažiau sėkmingi. 26 migrantai pasišalino iš Linkmenų, po 19 iš Kazitiškio ir Verebiejų, taip pat 4 iš Vydenių apgyvendinimų centrų.

Jungtinių operacijų centro duomenimis, iš pasienio užkardose apgyvendintų migrantų nepabėgo nė vienas gyventojas. Užsienyje sugauti migrantai grąžinami į Lietuvą. Kadangi iš apgyvendinimo vietų pabėga nauji migrantai, statistika nuolat kinta. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, nuo šių metų pradžios į Lietuvą pateko 4163 migrantai. Didžioji dalis jų prisistatė esantys iš Irako.

Komentarų: 1

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s