Baltarusijos ekonomikos augimas stebina: Vakarų sankcijos neveikia?

Baltarusijos statistikai skelbia, kad per pirmuosius tris šių metų ketvirčius šalies bendrasis vidaus produktas augo, o eksporto ir importo šuolis apskritai stulbina. Ar tai reiškia, kad Vakarų sankcijos neveikia? Ekonomikos ekspertai turi atsakymų, kodėl Baltarusijos ekonominė situacija susiklostė būtent taip.

Baltarusijos nacionalinė statistikos tarnyba („Belstat“) skelbia, kad per tris šių metų ketvirčius Baltarusija sukūrė palyginamosiomis kainomis 2,7 proc. didesnį bendrąjį vidaus produktą (BVP) nei per tą patį laikotarpį pernai. Galiojusiomis kainomis šių metų sausio-rugsėjo BVP įvertintas 126 mlrd. Baltarusijos rublių (44,3 mlrd. eurų). Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai šalies prekių ir paslaugų eksportas sausio-rugpjūčio mėnesiais išaugo 32,2 proc. iki 26,204 mlrd. eurų, importas – 28,9 proc. iki 24,198 mlrd. eurų, pranešė šalies centrinis bankas. Užsienio prekybos perviršis padidėjo 1,9 karto. Tiesa, kaip pažymi ekspertai, esminį Baltarusijos užsienio prekybos rodiklių pagerėjimą lėmė kukli palyginamoji bazė. Neskaitant ekonominį aktyvumą nusmukdžiusios tarptautinės epidemiologinės krizės, pirmaisiais praėjusių metų mėnesiais buvo beveik sustojęs rusiškos naftos tiekimas Baltarusijos perdirbimo gamykloms, todėl ši buvo priversta smarkiai mažinti naftos produktų, kurie yra vieni pagrindinių jos eksporto prekių, tiekimą užsakovams užsienyje.

„Yra melas, didelis melas ir yra statistika. Tą galima taikyti ir Baltarusijos atvejui“, – su šypsena sakė Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) generalinio direktoriaus pavaduotojas, LPK atstovas prie tarptautinių organizacijų Gintaras Morkis.

Vis dėlto anot Lietuvos eksperto nubraukti visą statistiką apie Baltarusijos ekonomiką kaip nepatikimą būtų neteisinga.

„ES įvedė ne vieną sankcijų paketą Baltarusijai. Prie to prisidėjo JAV, Jungtinė Karalystė, Kanada. Daugelis šių sankcijų jau veikia ir liečia tiek įmones, tiek sektorius, tiek asmenis. Bet taip pat esama sankcijų, kurios dar tik pradės veikti metų pabaigoje, arba yra tokių sankcijų, kurioms numatyti pereinamieji laikotarpiai“, – kalbėjo G.Morkis ir pridūrė, kad prekyba tam tikromis prekėmis tebevyksta labai intensyviai.

O tai Baltarusijai neša ekonominę naudą. Kaip pavyzdį jis pateikė kalio trąšas iš „Belaruskalij“.

Pašnekovas svarstė, kad dabar jų iš Baltarusijos eksportuojama ir per Lietuvą gabenama gerokai daugiau nei anksčiau, nes norima spėti iki metų pabaigos, kai įsigalios JAV sankcijos Minskui.

„Lietuvos geležinkelių“ duomenimis, bendrovės „LTG Cargo“ gabentų kliento „Belaruskalij“ krovinių apimtys šių metų pirmąjį ketvirtį buvo 2,9 mln. tonų, antrąjį – 2,8 mln. tonų, trečiąjį – vėl 2,9 mln. tonų.

„Su pirkimais Europoje taip pat baigsis reikalai – ES šalys to tikrai nedarys. Kitur Baltarusija galbūt dar ras kanalų“, – svarstė G.Morkis.

Tad kol kas didžiulė žaliavinių baltarusiškų prekių paklausa bei jų kaina gali prisidėti prie šalies ekonomikos rezultatų. Naudos iš to gauna ir Lietuvos įmonės. Anot LPK atstovo, toks intensyvus pervežimas „Lietuvos geležinkeliais“ duoda naudą.

„O kaip bus po to, matysime. Nebus lengva“, – kalbėjo G.Morkis.

Tuo metu atsilaikyti Baltarusijai padeda Rusija.

„Rusija nepalieka ir nepaliks Baltarusijos bėdoje. Rusija duoda ir pigesnių dujų, ir pigesnės naftos, ir pigiai skolina – be Rusijos pagalbos Baltarusijos ekonomika jau seniai būtų žlugusi“, – sakė LPK generalinio direktoriaus pavaduotojas.

Tačiau be Rusijos Baltarusija turi ir dar vieną kanalą prekybai – tai Eurazijos ekonominė sąjunga. Kelios valstybės, tokios kaip Kazachstanas, Armėnija, Kirgizstanas, yra vienoje ekonominėje erdvėje su Baltarusija, tad ji, anot G.Morkio, nėra palikta viena bėdoje. Tiesa, šių šalių grupė net ir kartu sudėjus neturi tokio svorio kaip viena Rusija. Tačiau Kazachstanas – resursais turtinga šalis, todėl kažkiek gali prisidėti prie Baltarusijos ekonomikos palaikymo.

Be Eurazijos Sąjungos, G.Morkis atkreipė dėmesį ir į Kiniją, su kuria Baltarusijos draugystė šiuo laikotarpiu tik stiprėja.

„Tačiau pritaikius sankcijas Baltarusija iš Vakarų pasaulio nebegaus nieko, ko reikia jos ekonominei pažangai – yra draudimas į Baltarusiją tiekti bet kokią įrangą, technologijas, IT sprendimus, informacijos ir ryšių technologijas, jau nekalbu apie dvejopo naudojimo prekes ir technologijas, kurios gali būti skirtos ir kariniams tikslams. Visa technologinė pažanga, kuri reikalinga ekonomikos augimui ir konkurencingumui, bus nutraukta. Tai neišvengiamai turės įtakos Baltarusijos ekonomikai“, – prognozavo G.Morkis.

Kredito biuro „Creditinfo Lietuva“ verslo plėtros ir strategijos vadovė Jekaterina Rojaka kalbėjo apie tai, kad Baltarusijos ekonomiką šiais metais skatino žaliavų rinkų pakilimas. Didėjo visų pagrindinių Baltarusijos eksportuojamų žaliavų rūšių kainos: medienos, metalų, naftos produktai, maisto produktai. Tačiau, pašnekovės teigimu, šis augimas nėra tvarus ir, stabilizavusis kainoms pasaulio rinkose, eksporto tendencijos taip pat silpnės.

„ES įvedus griežtas sankcijas, Baltarusijai teko perorientuoti užsienio prekybos srautus į Rytines ir Azijos šalis. Šiuo momentu Baltarusijos pagrindinė prekybos partnerė yra Rusija, kuriai atitenka beveik pusė visų eksportuojamos produkcijos (48,9 proc.), o ES rinka sudaro apie penktadalį (20,7 proc.) viso eksporto. Įdomus faktas, kad neskelbiamo (nedetalizuojamo) eksporto į Rusiją apimtis per šiuos metus šoktelėjo dešimt kartų. Be to, silpnesnė Rusijos rublio atžvilgiu Baltarusijos valiuta taip pat skatina eksportą. Taip pat Baltarusijos įmonės Rusijos partneriams siūlo lengvatines mokėjimo sąlygas (pvz., ilgesnius atsiskaitymo terminus), kas Baltarusijos produkciją daro patrauklesne“, – kalbėjo J.Rojaka.

Kaip ir G.Morkis, ji pabrėžia, kad pagrindinė Baltarusijos ūkio augimo varomoji jėga yra partnerystė su Rusija.

Tuo metu viena iš kertinių rizikų Baltarusijos ekonomikai – auganti valdžios sektoriaus skola.

Eurazijos stabilizacijos ir plėtros fondas prognozuoja, kad skola kitais metais ūgtels iki 61 proc. BVP, o tai apie 15 procentų daugiau nei buvo prognozuojama anksčiau. Kita vertus, pasaulio žaliavų kainų augimas turėjo teigiamos įtakos eksportui, bet blogino gyvenimo lygį. Vartojimo kainų augimas rugsėjį viršijo 10 proc. (du kartus daugiau nei buvo prognozuota), o gyventojų pajamos pradėjo trauktis – nors dėl COVID-19 pandemijos ekonomikos aktyvumas nebuvo griežtai ribojamas, išvengti neigiamų pasekmių visgi nepavyko.

„Dėl kitų metų Baltarusijos ir tarptautinių institucijų ekspertų nuomonės skiriasi: pirmieji prognozuoja tvarią plėtrą 2,8 proc., o kiti laukia vos 0,5 proc. augimo arba susitraukimo. Pagrindinės rizikos ir sankcijų poveikis realizuosis kitais metais, o ekonomikos plėtra išlieka trapi: labiausiai gali nukentėti vidaus paklausa ir eksportas. Nemažai įtakos turės ir galimybės gauti lengvatinę paskolą iš Rusijos, kuri leistų laikinai kompensuoti praradimus“, – samprotavo J.Rojaka.

ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Finansų ekonomikos programos vadovo Tomo Hashimoto Baltarusijos statistika itin nestebina.

„Pirma, sankcijos nereiškia, kad uždraustas visas importas ir eksportas. Kitaip būtų pakenkta Baltarusijoje gyvenantiems žmonėms – o jos turi būti nukreiptos prieš režimą, ne prieš gyventojus. Tad ekonomikos augimas nestebina, mat sankcijos netaikomos privačiam sektoriui. Vis dėlto BVP skaičių iš dalies veikia neefektyvi ekonomika ir koronaviruso pandemija“, – teigė T.Hashimoto.

Nors siekdamas parodyti ekonominę lyderystę Minskas suinteresuotas šiek tiek išpūsti skaičius, o kai kuriems ekspertams kelia abejonių ir duomenų rinkimo metodas Baltarusijoje, teigti, kad visa statistika yra falsifikuota tikrai negalima.

„Daugelis įmonių, veikiančių ES, nerodo didelio noro prekiauti su baltarusiškomis įmonėmis dėl jų nešiuolaikiškų gamybos procesų ir nestabilios reguliavimo aplinkos. Susidomėjimas, kurį rodo ES Baltarusija, yra labiau politinis nei ekonominis. Jei ne Rusija, Baltarusija vargiai ištvertų sukrėtimus ekonomikoje, – kalbėjo pašnekovas. – Tarp iššūkių, kurie laukia Baltarusijos – politinis stabilumas. Galbūt mums pavyktų „demokratizuoti“ režimą. Reikia paminėti ir tai, kad Baltarusijos įmonės turės konkuruoti pasaulinėje rinkoje. Jei jos nebus pakankamai modernios, konkurencinis pranašumas bus silpnas. Galbūt IT sektorius išimtis. Investuoti laiką, pastangas, kapitalą į IT sektorių būtų protingas ėjimas nacionalinių interesų atžvilgiu“. – mano T.Hashimoto.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s