Į protestą už migrantų teises susirinkę žmonės žėrė kritiką valdžiai: mums gėda, kad taip vyksta

Lietingą sekmadienio popietę Vilniuje Vinco Kudirkos aikštėje priešais Vyriausybės pastatą susirinko apie 150 protestuotojų.

„Prieglobsčio prašymas nėra nusikaltimas“, – į taip pavadintą renginį atvyko daugiau kaip šimtas žmonių.

„Visi žmonės legalūs“, „Kad pasienis netaptų kapinynu“, „Kiekvienas žmogus pirmiausia yra žmogus“, „Statykite tiltus, ne sienas”, „Visi mes esame migrantai“: tokiais plakatais nešini protestuotojai susirinko palaikyti migrantus.

„Šiuo konkrečiu atveju, turiu omenyje Bilotaitę“, – sakė vaikinas, laikantis rankose plakatą su užrašu „Agne, ar ramiai miegi?“

„Miškuose miega migrantai dėl sprendimo, kurį priėmė Agnė Bilotaitė, kad juos reikia išstumti. Tas išstūmimas, kaip suprantu, yra nelegalus pagal tarptautinę teisę. Man gėda, kad taip vyksta ir kviečiu Agnę apie tai susimąstyti. Tikiu, kad ji geras žmogus ir kad ji nemiega ramiai šiais metais“, – sakė vaikinas.

Kritikos iš protestuotojų sulaukė ir Seimo žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius.

„Kodėl jo čia nėra?“ – klausė vienas vaikinas ir pridūrė, kad labai nusivylė šiuo politiku.

Viena iš šio protesto organizatorių, Gegužės 1-osios profesinės sąjungos atstovė Emilija Švobaitė sakė, kad protestas buvo surengtas po to, kai valdžia neatsižvelgė į anksčiau aktyvistų keltus 8 reikalavimus.

Tarp jų – raginimai nebeapgręžti iš Baltarusijos atvykstančių migrantų, o priimti juos ir nagrinėti prieglobsčio prašymus, gerinti sąlygas apgyvendinimo centruose bei užtikrinti galimybes nevyriausybinių organizacijų aktyvistams teikti humanitarinę pagalbą pasienyje esantiems žmonėms.

„Turime suvokti, kad tie žmonės dabar bastosi pasienyje su Baltarusija. Labai tikėtina, kad žmonės, kurie išstumiami iš Lietuvos, gali prarasti gyvybę“, – kalbėjo ji.

Paklausta, ar įvykdžius jų reikalavimus, į Lietuvą neplūstelėtų dešimtys tūkstančių pabėgėlių, pašnekovė sakė, kad migracijos nesustabdysime ir turime susitaikyti, jog tokia yra naujoji realybė.

„Nekalbu apie tai, kad netrukus turėsime klimato migrantus. Tai, kad vyksta čia, tėra repeticija. Šiandien išmetame krūvas pinigų į apgręžimo politiką, stovyklų statymą, į atgrasymą, vietoj to, kad priimtume tuos žmones ir integruotume“, – sakė ji.

Proteste savo patirtimis dalinosi Lietuvoje prieglobstį radę užsieniečiai, humanitarinę pagalbą prie Lietuvos-Baltarusijos sienos teikiantys Lietuvos piliečiai ir nevyriausybinių organizacijų atstovai.

Protestu reiškiamas palaikymas to paties pavadinimo peticijai, kurią esą pasirašė 27 nevyriausybinės organizacijos, pilietiniai judėjimai, religinės bendrovės ir per tūkstantį Lietuvos gyventojų.

Peticijoje nurodoma, kad Vyriausybės veiksmai kovojant su migracijos krize pažeidžia žmogaus teises. Teigiama, kad atvykėliai nėra grėsmė, o galimybė kurti įvairesnę bei turtingesnę Lietuvą.

„Nevaizduoti nereguliarių migrantų kaip agresorių, o Baltarusijos – kaip saugios jiems šalies“, – reikalauja organizatoriai.

Prie protesto organizavimo prisidėjo ir studentų judėjimas „Šauksmas“.

Vienas protesto dalyvis perskaitė ir jautrią migranto, kuris šiuo metu yra uždaryta Kybartų pataisos namuose, atsiųstą kalbą.

„Vadinkite mane kaip norite, prieglobsčio prašytoju, neteisėtu migrantu ar migrantu be dokumentų, ekonominiu migrantu ar tiesiog migrantu. Bet visi šie pavadinimai nekeičia fakto, kad esu žmogus“, – migranto laišką skaitė jaunuolis.

Jis akcentavo, kad Lietuvoje su atvykėliais elgtasi blogai: jų telefonai buvo atimti trims savaitėms, jie negalėjo susisiekti su šeima, du mėnesius valgyti gaudavo tik kartą per dieną, o gyvenimą palapinėse vadino nežmonišku elgesiu.

„Žmonės yra tikrų tikriausiame kalėjime ir jie net nežino, už ką. Žmonės užrakinti kamerose. Su mumis elgiasi blogiau nei su kaliniais. Net jei tavo šeima atvyksta, tau neleidžiama jų pamatyti“, – rašė jis.

Anot laiško autoriaus, migrantai prašo tik žmoniško elgesio su jais, laisvės ir galimybės gyventi savo gyvenimą.

Saulė proteste pasakojo savo istoriją – ji studijuodama Balkanuose susipažino su savo dabartiniu vyru, kuris yra migrantas. Ji pati patyrė, kokius kryžiaus kelius reikia nueiti norint gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje.

„Vieni migruoja dėl karo ir persekiojimo, kiti dėl skurdo, bado, katastrofų ar kitokių kataklizmų. Mano vyras irgi yra vienas iš tokių žmonių. Šiuo metu Lietuvoje sprendimai dėl prieglobsčio yra priiminėjami daugmaž konvejerio principu, visiškai nesigilinant į konkrečias žmogaus gyvenimo aplinkybes. Gauti prieglobstį niekada nebuvo lengva, o dabar tai praktiškai neįmanoma, net jei migrantas atvyksta iš be galo pavojingos šalies, į kurią pati Užsienio reikalų ministerija nerekomenduoja keliauti“, – kalbėjo ji.

Ji akcentavo, kad ne tik legaliai apsigyventi Lietuvoje atvykėliams, tačiau ir gauti darbą yra be galo sudėtinga.

„Nesvarbu, ką užsienietis norėtų dirbti, privalu įrodyti, jog turi tam reikalingą išsilavinimą ir bent kelių metų patirtį toje srityje. Tai reiškia, kad, tarkime, jeigu nori dirbti valytoju arba kasininku, reikia pateikti valytojo arba kasininko diplomą. Skamba absurdiškai, bet tokia yra tvarka. O kadangi panaši tvarka galioja daugelyje valstybių ir migrantui įsidarbinti ar net savanoriauti legaliai yra beveik neįmanoma, tai jis gali turėti nors ir 10 metų realios patirties kokioje nors srityje, vis tiek negaus leidimo dirbti, nes neturi reikalingų popierėlių. Graudžiai juokinga girdėti, kaip verslai panikuoja dėl darbuotojų trūkumo, o tuo metu valstybė sudaro visas sąlygas, kad norintys įsidarbinti to padaryti negalėtų. Labai patogu komentuoti žmonių gyvenimus įsitaisius fotelyje su televizoriaus pulteliu rankoje. Labai lengva žongliruoti įstatymais šiltoje seimo salėje žinant, kad niekada nereikės pažvelgti į akis tiems, kuriems tie įstatymai yra skirti“, – kalbėjo ji.

Jau po protesto išplatintas vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės komentaras, kuriame ji teigia suprantanti reiškiamą susirūpinimą padėtimi Baltarusijos pasienyje.

„Padėtis čia išlieka labai sudėtinga. Lietuva stengiasi padėti kuo galėdama Baltarusijos režimo suklaidintiems žmonėms. Apgręžiamiems migrantams suteikiama visokeriopa būtinoji pagalba – Lietuvos pasieniečiai duoda jiems maisto, vandens, drabužių, miegmaišių, esant reikalui suteikiama medicininė pagalba. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu su nevyriausybinėmis organizacijomis ruošia humanitarinės pagalbos paketus. Tačiau negalime leisti, kad migrantai būtų naudojami kaip ginklas prieš Lietuvą ir Europos Sąjungą, kad organizuoti migrantų srautai pažeistų mūsų pačių nacionalinį saugumą“, – rašoma komentare.

Jos teigimu, keisti dabar vykdomos politikos neplanuojama – migrantai ir toliau bus apgręžiami.

„Ieškodami efektyvių sprendimų migracijos krizei įveikti telkiame ir europinę pagalbą. Inicijavau bendrą ES šalių kreipimąsi į Europos Komisiją dėl būtinybės keisti ES migracijos politiką, mūsų pastangomis parengti konkretūs siūlymai dėl pokyčių ES teisinėje sistemoje, kad galėtume greitai ir efektyviai atremti hibridines atakas, kokią šiuo metu patiria Baltijos šalys ir Lenkija. Lietuvos pastangas siekiant pokyčių jau palaiko 14 ES valstybių narių. Vis daugiau pritarimo sulaukiame ir iš kitų šalių. Lietuva kartu su kitomis Baltijos šalimis ir Lenkija ragina ir tarptautines organizacijas ir žmogaus teisių gynėjus atkreipti pasaulio dėmesį į migracijos krizę sukėlusius Baltarusijos režimo veiksmus, apgaulingas ir nusikalstamas žmonių gabenimo schemas, dėl kurių tūkstančiai migrantų įstrigę Baltarusijoje ir negali sugrįžti namo“, – rašoma komentare.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s