G.Nausėda: turime kalbėtis su A.Lukašenka

Neteisėtos migracijos krizė Lenkijos ir Lietuvos pasienyje su Baltarusija galėtų būti sprendžiama kreipiantis ir į Baltarusijos vadovą Aleksandrą Lukašenką, teigia prezidentas Gitanas Nausėda. Tačiau, kita vertus, anot jo, šis kalbėjimasis nereiškia režimo pripažinimo.

„Manau, kad yra galimybių išspręsti krizę kreipiantis ir į poną Lukašenką, kaip ką tik tai padarė Angela Merkel. Mes turime kalbėtis su žmogumi, kuris atsakingas už tai, kas vyksta pasienyje“, – antradienį interviu BBC sakė šalies vadovas.

Lietuvos prezidento teigimu, su Baltarusija taip pat reikėtų kalbėtis ir apie humanitarines problemas, sukeltas šios krizės.

„Taip pat turime kalbėtis apie humanitarines problemas – ir ne tik su Lenkija ar Lietuva, ar kitomis Europos Sąjungos šalimis, bet pirmiausia – su Baltarusija, kadangi ji yra atsakinga už tai, kas vyksta jos teritorijoje“, – pareiškė G.Nausėda.

Anot prezidento, dėl to svarbu kreiptis į ES institucijas ir iš Bendrijos reikalauti ne tik pokyčių migracijos politikoje, tačiau ir prisidėjimo prie fizinio barjero statybų pasienyje su Baltarusija.

„Turime kreiptis į ES institucijas – ne tik dėl migracijos ir prieglobsčio politikos, tačiau ir dėl fizinio barjero tarp Lenkijos ir Baltarusijos bei tarp Lietuvos ir Baltarusijos statybų, kadangi dabar Lietuva ir Lenkija gina Vakarų demokratiją. Mes stengiamės užkirsti tiems žmonėms kelią eiti toliau – į Vokietiją. Stengiamės daryti tai, ką galime geriausio, kad apsaugotume ES“, – kalbėjo šalies vadovas.

Kaip vėliau informavo Prezidentūra, G.Nausėda apie planuojamą A.Merkel ir A.Lukašenkos pokalbį buvo informuotas iš anksto. Lietuvos žiniasklaidai išplatintame pareiškime prezidentas teigia, kad Lietuvos pozicija Baltarusijos režimo atžvilgiu buvo ir bus nuosekli – plečiant sankcijas, reikalaujant paleisti politinius kalinius, surengti demokratiškus rinkimus ir nustoti naudoti migrantus kaip hibridinės atakos ginklus.

„Remiu Vokietijos kanclerės Angelos Merkel pastangas ieškoti sprendimų repatrijuoti migrantus į jų kilmės šalis. Tarptautinės bendruomenės kalbėjimasis su A.Lukašenka, siekiant išgelbėti pasienyje įstrigusius žmones, nereiškia nei režimo legitimizavimo, nei pripažinimo“, – teigė G.Nausėda.

A.Merkel ir A.Lukašenkos pokalbį Prezidentūra teigia vertinanti kaip „mėginimą deeskaluoti situaciją Minsko režimui tęsiant hibridinę ataką prieš Europos Sąjungą, toliau stumiant tūkstančius nelegalių migrantų prie Lenkijos ir Lietuvos sienos su Baltarusija“.

Vis dėlto praėjusią savaitę G.Nausėda interviu naujienų portalo „15min.lt“ žurnalistui teigė jog „Europos Sąjunga nesikalba su vadovais, kurie yra nelegitimūs“.

„Įdomu, kaip galėtų Europos Sąjunga derėtis su A.Lukašenka, jeigu po rinkimų visa Europos Sąjunga, o ne atskiros jos valstybės, paskelbė, kad rinkimai yra neteisėti, neskaidrūs, jų rezultato mes nepripažįstame, vadinasi, A.Lukašenka yra nelegitimus Baltarusijos vadovas“, – tuomet sakė šalies vadovas.

Laikinoji Vokietijos kanclerė A. Merkel pirmadienio vakarą paskambino A. Lukašenkai, ir šalių lyderiai surengė telefonines derybas, pirmadienį pranešė baltarusių prezidentūrai artimas platformos „Telegram“ kanalas „Pul Pervogo“.

Anot kanalo, A. Merkel ir A. Lukašenka aptarė nelegalių migrantų Baltarusijos pasienyje su Lenkija, Lietuva ir Latvija problemą.

„Išsamiau buvo aptarti migracijos problemos sprendimo būdai ir perspektyvos, siekiant neleisti eskaluoti situacijos pasienyje“, – teigiama žinutėje.

Joje priduriama, kad jie detaliai aptarė humanitarinę paramą migrantams. Pranešime sakoma, kad pokalbis truko apie 50 minučių, o A. Merkel ir A. Lukašenka sutarė palaikyti ryšį sprendžiant situaciją.

Tai buvo pirmas A. Lukašenkos pokalbis telefonu su kurios nors Vakarų šalies lyderiu po pernai rugpjūtį įvykusių prezidento rinkimų, kurių vakarai nepripažino.

Tūkstančiai migrantų pastaraisiais mėnesiais bandė patekti į ES nares Lenkiją, Lietuvą ir Latviją per Baltarusijos sieną.

Latvija, Lenkija ir Lietuva pastaraisiais mėnesiais pastebi gerokai išaugusius nelegalių migrantų, bandančių per Baltarusiją patekti į ES teritoriją, srautus. Vilnius ir Varšuva kaltina Minską migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija keršijant už jų pozicijas remiant taip vadinamą „demokratinę opoziciją“ po pernai įvykusių prezidento rinkimų. Baltarusija neigia kurstanti šią krizę.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s