Kadenciją baigiančios Vokietijos kanclerės Angelos Merkel skambutis vakarų formaliai nepripažįstamam Baltarusijos prezidentui Aleksandrui Lukašenkai neatitinka oficialios Vokietijos pozicijos, sako Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas.
„Šis pokalbis sukėlė mums visiems nuostabą, ne tik mums, bet ir mano kolegoms vokiečiams“, – antradienį Seime žurnalistams sakė Žygimantas Pavilionis.
„Dar penktadienį kartu su dabartiniu kandidatu į CDU (Krikščionių demokratų sąjungos) lyderius Norbertu Roettgenu pasirašėme pareiškimą, kur aiškiai įvardijome, kad A.Lukašenka yra nusikaltėlis, kad jis turi būti teisiamas, kad tai, ką jis daro, šaudydamas žmonėmis per sieną, yra nusikaltimas, kad turi būti naujos sankcijos, kad Baltarusija turi būti paskelbta neskraidymo zona. Aš gerai žinau, kad būtent tokios nuotaikos dabar yra tų žmonių, kurie derasi dėl koalicijos sutarties, ypač žaliųjų, kurie galbūt vadovaus ir užsienio politikai Vokietijoje“, – tvirtino Lietuvą valdančiosios šaikos lyderis.
Pasak jo, oficiali Vokietijos pozicija dėl neteisėtos migracijos Lietuvos, Lenkijos ir Latvijos pasienyje su Baltarusija išdėstyta ir pirmadienį vykusioje Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrų taryboje. Tuomet ministrai nutarė griežtinti sankcijas Baltarusijai režimui.
„Vakar tikrai buvo pasiektas dar vienas žingsnis nuteisiant tą režimą ir aiškiai įvardijant, kad ne tik žmogaus teisių nusikaltimai, ne tik to režimo rėmimas yra nusikaltimas savaime, bet ir viskas, ką šis režimas daro, ką fiziniai ir juridiniai asmenys daro šaudydami tais žmonėmis per sieną, yra nusikaltimas“, – sakė Ž.Pavilionis.
„Dabar renkami įrodymai, siuvami prie bylos ir bus įvardyti kaltieji. Čia yra oficiali Vokietijos pozicija. Labai tikiuosi, kad ji tokia ir liks“, – pridūrė jis.
Seimo URK vadovas A.Merkel skambutį pavadino asmenine iniciatyva, prieštaraujančia ES linijai.
„Bet koks ES skaldymas padės autokratiniams režimams įtvirtinti savo naratyvą, kurį girdime kiekvieną dieną. Mūsų vienybė – vienintelis dalykas, kuris gali mus apsaugoti nuo tokių krizių, aiškiai įvardijant, kas yra kaltas. O kaltas yra A.Lukašenka, už jo stovintis V.Putinas, ką, beje, ponia A.Merkel aiškiai įvardijo anksčiau, ir tiesą pasakius, kiti autokratiniai režimai, ta pati Kinija, kuri nuosekliai dengia tuos veiksmus Jungtinėse Tautose“, – teigė Ž.Pavilionis.
Anot jo, JAV taip pat nepalankiai žiūrima į A.Merkel pokalbį su A.Lukašenka.
Seimo nario teigimu, ketvirtadienį – Kiniją supykusio Taivano atstovybės atidarymo Vilniuje dieną – į Lietuvą atvyksta JAV valstybės sekretoriaus Antony Blinkeno pavaduotoja demokratijai Uzra Zeya. Su ja bus aptarta ir situacija dėl neteisėtos migracijos.
Premjerė Ingrida Šimonytė sako suprantanti Vokietijos kanclerės Angelos Merkel susirūpinimą situacija prie rytinės Europos Sąjungos (ES) sienos, tačiau jos nestebina, kad skambutis Aleksandrui Lukašenkai buvo panaudotas propagandai.
„Manęs nestebina, kad Vokietijos kanclerei rūpi situacija prie rytinės Europos Sąjungos sienos, juolab kad didžioji dalis žmonių, kurie ten yra susikaupę, arba tų, kurie atvyksta į Minską ketindami nelegaliai kirsti ES sieną, net neslepia, kad jų galutinis tikslas yra Vokietija, todėl susirūpinimas šia situacija labai suprantamas ir aiškus“, – antradienį žurnalistams Seime sakė I.Šimonytė.
Atsakydama į klausimą, ar Vokietijos kanclerės skambutis Baltarusijos režimo vadovui A.Lukašenkai nelegitimuoja jo kaip prezidento, I.Šimonytė taip pat teigė, kad „daug dalykų režimai Rytuose daro dėl to, kad būtų patvirtintas jų vadinamasis reikšmingumas ir svarbumas sprendžiant pasaulio klausimus“.
„Nenuostabu, kad šis pokalbis Baltarusijos valdžios propagandistų buvo tiems tikslams ir panaudotas“, – reziumavo premjerė.
Laikinoji Vokietijos kanclerė A. Merkel pirmadienio vakarą paskambino A. Lukašenkai, ir šalių lyderiai surengė telefonines derybas, pirmadienį pranešė baltarusių prezidentūrai artimas platformos „Telegram“ kanalas „Pul Pervogo“.
Anot kanalo, A. Merkel ir A. Lukašenka aptarė nelegalių migrantų Baltarusijos pasienyje su Lenkija, Lietuva ir Latvija problemą.
„Išsamiau buvo aptarti migracijos problemos sprendimo būdai ir perspektyvos, siekiant neleisti eskaluoti situacijos pasienyje“, – teigiama žinutėje.
Joje priduriama, kad jie detaliai aptarė humanitarinę paramą migrantams. Pranešime sakoma, kad pokalbis truko apie 50 minučių, o A. Merkel ir A. Lukašenka sutarė palaikyti ryšį sprendžiant situaciją.
Tai buvo pirmas A. Lukašenkos pokalbis telefonu su kurios nors Vakarų šalies lyderiu po pernai rugpjūtį įvykusių prezidento rinkimų, kurių vakarai nepripažino.
Tūkstančiai migrantų pastaraisiais mėnesiais bandė patekti į ES nares Lenkiją, Lietuvą ir Latviją per Baltarusijos sieną.
Latvija, Lenkija ir Lietuva pastaraisiais mėnesiais pastebi gerokai išaugusius nelegalių migrantų, bandančių per Baltarusiją patekti į ES teritoriją, srautus. Vilnius ir Varšuva kaltina Minską migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija keršijant už jų pozicijas remiant taip vadinamą „demokratinę opoziciją“ po pernai įvykusių prezidento rinkimų. Baltarusija neigia kurstanti šią krizę.
Tiesos balsas - ramus ir tiesus 