Per Kinijos ambasadoje surengtą spaudos konferenciją kinų laikinasis reikalų patikėtinis Qu Baihua pareiškė, jog Pekinas smerkia Lietuvos sprendimą leisti Vilniuje atidaryti Taivano atstovybę naudojant Taivano pavadinimą. Kinijos atstovo teigimu, tai, kad atstovybė neturi diplomatinio statuso, nieko nekeičia, o Lietuvos vyriausybės atstovai į Kinijos pusės išreikštą norą kalbėtis esą „teigiamai nereagavo“.
Jei Taivano atstovybės pavadinimas būtų pakeistas į Taipėjaus, kaip tai yra daroma visur kitur pasaulyje, esą būtų galima pradėti galvoti apie dviejų šalių santykių normalizavimą.
„Kviečiame Lietuvos Vyriausybę pripažinti klaidą ir nenuvertinti Kinijos žmonių valios bei ryžto ginant šalies teritorinį vientisumą ir nacionalinį saugumą“, – oficialią Pekino poziciją pakartojo diplomatas.
Jis teigė, kad ne kartą kreipėsi į Lietuvos Vyriausybės pareigūnus su prašymu pasikalbėti apie Taivano atstovybę, tačiau atsakymai būdavo neigiami: „Tik lapkričio 18 dieną mane pakvietė susitikti su žemesnio rango pareigūnu.“
Anot Qu Baihua, tai, kad Taivano atstovybei, kuri praėjusią savaitę buvo atidaryta Vilniuje, nesuteiktas diplomatinis statusas, nieko nereiškia.
„Šis gestas parodo, ką nori pasiekti Taivano separatistai. Jie ieško diplomatinės erdvės pasaulyje. Tai, kad diplomatinio statuso atstovybė neturi, laikome tik priedanga“, – pabrėžė Qu Baihua.
Tiesa, diplomatas negalėjo įvardyti atsakomųjų veiksmų, kurių ateityje gali imtis Kinija, jau stabdanti prekybos ryšius.
„Reikia, kad būtų atsakomybė už tokius veiksmus. Negaliu nusakyti, kas vyks dabar, bet galite įsivaizduoti. Politinis pamatas yra smarkiai suardytas ir dėl to nukentės nemažai sričių, tiek politine, tiek ekonomine, tiek ir kultūrine prasme. Tai palies ir turizmo sektorių. Jau pastebėjome, kad Lietuvos verslininkai skundėsi dėl stojančių sandorių. Mes juos suprantame“, – tvirtino Qu Baihua.
„Pareiškėme stiprų protestą ir nepritarimą, priminėme „Vienos Kinijos“ politiką. Bet Lietuvos vyriausybė negirdėjo mūsų prašymų ir protestų bei leido atidaryti Taivano atstovybę. Tai baisus poelgis, keliantis grėsmę Kinijos teritoriniam vientisumui. Tai labai rimtas klausimas, kuris žeidžia Kinijos žmonių jausmus. Taivanas yra Kinijos dalis. Lietuvos žingsnis – labai blogas precedentas. Neprieštaraujame Lietuvos komerciniams ir prekybiniams ryšiams su Taivanu, jei jie – ne tarpvyriausybiniai“, – pridūrė Qu Baihua.
Qu Baihua užsiminė, esą Kinija galėtų normalizuoti santykius su Lietuva, jei Taivano atstovybė būtų pervadinta. Kitur pasaulyje Taivano atstovybės veikia sostinės Taibėjaus arba Taipėjaus vardu.
„Pirmas ir pats svarbiausias žingsnis – pavadinimo keitimas. Tai labai svarbu. Biuras galėtų būti pavadintas Taibėjaus vardu, tai būtų priimtina“, – sakė Kinijos ambasados reikalų patikėtinis.
Diplomatas įspėjo Taivaną: „Perspėju Taivaną: Taivanas yra Kinijos dalis. Niekas negali neigti istorijos ir pakeisti istorinio fakto, kad Taivanas yra Kinija.“
Qu Baihua leidosi ir į neva asmeninius pasvarstymus: esą Lietuva taip aktyviai stiprina ryšius su Taivanu, nes nori įtikti „supergaliai“ Amerikai ir pasiekti, kad čia būtų nuolat dislokuojami JAV kariai.
„Yra dar ir asmeninės ambicijos. Kai kurie jauni ir energingi pareigūnai labai aktyviai atakuoja Kiniją. Tai suprantama – visi išgarsėja elgdamiesi radikaliai. Kodėl reikia veikti prieš Kiniją, kurios ekonomika antroji pagal dydį pasaulyje? Be to, esame nuolatiniai Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos nariai ir turime daug įtakos pasaulyje“, – stebėjosi Qu Baihua.
Vis dėlto pareigūnas nepanoro detalizuoti, kokius konkrečiai „jaunus ir energingus“ pareigūnus turėjo omenyje. Čia pat jis pareiškė, kad Kinija niekada nesikiša į kitų valstybių vidaus reikalus, ir pabrėžė: „Prarandate savo nepriklausomybę, kuri jums taip svarbi, kai klausotės supergalių.“
Qu Baihua įsijautęs pažėrė Lietuvai kaltinimų engiant šalies rusakalbius ir lenkus, pažeidžiant migrantų teises pasienyje su Baltarusija, nusisukus nuo Katalonijos nepriklausomybės judėjimo.
Rytų Europos studijų centro (RESC) asocijuotas ekspertas Raigirdas Boruta teigė, kad ši spaudos konferencija jo labai nenustebino, bet jis esą išgirdo kelis įdomesnius niuansus.
„Didžiąją dalį laiko buvo kartojama Pekino pozicija. Vis dėlto įdomiau tai, kad, pavyzdžiui, buvo pasakyta, jog neprieštaraujama Lietuvos ir Taivano komerciniams bei prekybiniams ryšiams. Šis aspektas buvo atsargiai akcentuojamas ir Kinijos spaudoje. Be to, įdomus ir paminėjimas, kad Taivaniečių atstovybės pavadinimo pakeitimas į Pekinui priimtinesnį variantą galėtų tapti keliu dvišalių santykių normalizavimo link. Anksčiau Pekinas tiesiog nepateikdavo reikalavimų, kuriuos įvykdžius esą normalizuotų santykius. Dabar tai paminėta aiškiai ir tiesiogiai“, – atkreipė dėmesį R.Boruta.
Galiausiai analitiką sudomino tai, kad Kinijos ambasados atstovas skyrė daug dėmesio žmogaus teisėms.
„Kalbėta apie mūsų rusakalbius, lenkus, žinoma, apie migrantų pasienyje teises. Tai, beje, atitinka pastaruoju metu išaugusį dėmesį šiai temai Kinijos spaudoje ir socialiniuose tinkluose. Pati migrantų krizė yra labai aštriai kritikuojama. Tikrai gausu įvairių straipsnių ar trumpų vaizdo įrašų, šalia kurių teigiama, kad Lietuvos pasieniečiai susidoroja su migrantais. Manau, kad tai gali būti viena sričių, kurioje Kinija suaktyvės. Klausimus apie tariamus žmogaus teisių pažeidimus Lietuvoje Kinija gali pradėti kelti ir tarptautinėje arenoje“, – pareiškė R.Boruta.
Praėjusį savaitgalį Kinija oficialiai pažemino diplomatinio atstovavimo lygį su Lietuva iki reikalų patikėtinių. Tokį sprendimą Pekinas priėmė reaguodamas į oficialios Taivano atstovybės Vilniuje atidarymą. Tai reiškia, kad Vilniuje ir Pekine nebedirba Kinijos ir Lietuvos ambasadoriai, o diplomatinėms atstovybėms vadovauja žemesnio rango diplomatai – reikalų patikėtiniai.
Lietuvos užsienio reikalų ministerija tą patį sekmadienį skelbė apgailestavimą dėl tokio Pekino sprendimo ir pabrėžė, kad Vilnius laikosi „Vienos Kinijos“ politikos, bet kartu turi teisę plėsti bendradarbiavimą su Taivanu.
Prieš kelis mėnesius Kinija jau atšaukė savo ambasadorių Lietuvoje ir pareikalavo, kad Lietuva padarytų tą patį. Ambasadorė Diana Mickevičienė į Vilnių konsultacijoms grįžo rugsėjo pradžioje. Kiniją pykdo Lietuvos sprendimas leisti Taivano atstovybei veikti pavadinime naudojant salos vardą, nes Pekinas tame įžvelgia Taivano mėginimus veikti kaip nepriklausomai valstybei. Lietuvoje kai kurie politikai mėgina teigti, kad atstovybės pavadinime esantis žodis „taivaniečių“ skiriasi nuo žodžio „Taivano“ ir kad salos vardas nėra naudojamas. Visgi R.Boruta stebisi – mat mandarinų kalba jokio skirtumo nėra.
„Pabrėžimas, kad tai Taivaniečių atstovybė, o ne Taivano, man labai keistas. Tačiau bet kuriam kinų kalbą mokančiam žmogui parodžius pavadinimą bus 99 proc. tikimybė, kad bus išversta kaip Taivano atstovybė Aš nelabai suprantu šitų kalbinių žaidimų“, – paaiškino R.Boruta.
Kitur pasaulyje Taivano atstovybės veikia sostinės Taibėjaus ar Taipėjaus vardu, nusistovėjus tarptautiniam sutarimui su Kinija, kad toks pavadinimas neprieštarauja „vienos Kinijos“ politikai, neleidžiančiai Taivano traktuoti kaip atskiros valstybės.
Lietuvos verslininkai sako, kad dėl Vilniaus ir Pekino nesutarimų prekyba su šia Azijos šalimi gerokai apsunko. Lietuva dar pavasarį išstojo iš Vidurio ir Rytų Europos šalių bendradarbiavimo formato su Kinija 17+1, pastaraisiais metais stiprino ryšius su kitomis Tolimųjų Rytų šalimis.
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesoriaus Šarūno Liekio nuomone, Lietuva, 1991 metais užmezgusi diplomatinius santykius su Kinijos Liaudies Respublika, pasirašė deklaraciją, kurios tekste rašoma: „Lietuvos Respublikos Vyriausybė pripažįsta Kinijos Liaudies Respublikos Vyriausybę kaip vienintelę teisėtą Kinijos ir Taivano, kaip neatsiejamos Kinijos teritorijos, Vyriausybę. Lietuvos Respublikos Vyriausybė įsipareigoja neužmegzti ir neskatinti jokių oficialių santykių su Taivanu.“
Nuo Lietuvos pusės dokumentą pasirašė tuometinis Gedimino Vagnoriaus Vyriausybės užsienio reikalų viceministras Valdemaras Katkus. Lietuvos valstybei tuo metu vadovavo Vytautas Landsbergis.
„Tai yra diplomatinių santykių užmezgimo deklaracija. Lietuviai ją pažeidė visomis prasmėmis“, – komentavo Š. Liekis.