Kinija pradėjo taikyti ekonomines sankcijas prieš Lietuvą. Mūsų šalies verslininkai skundžiasi nebegalintys išmuitinti prekių Kinijoje, nes pastaroji nuo gruodžio išbraukė Lietuvą iš šios šalies muitinės sistemos.
Apie tai pranešė į Kiniją medieną eksportuojantys verslininkai. Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius patvirtino, kad Lietuva buvo išbraukta iš Kinijos elektroninės muitinės deklaravimo sistemos.
„Tiesa. Lietuva buvo per klaidą ar ne per klaidą išbraukta iš elektroninės muitinės deklaravimo sistemos įeinantiems kroviniams į Kiniją. Kaip tokios šalies (Lietuvos – red.) nėra ir tai, aišku, sukelia problemą šiandien išsiųsti krovinius konteineriais iš Klaipėdos uosto. Tai yra kelios įmonės, dirbančios baldų ir medienos sektoriuje“, – sakė V. Janulevičius.
„Yra problemų ir kitose transporto grandinėse vežant krovinius į Kiniją, kol kas nenoriu minėti, kokios, nes visos įmonės prašė neminėti šitoje vietoje, kad dar labiau neaštrinti tos situacijos“, – kalbėjo jis.
Pasak V. Janulevičiaus, kol kas nėra žinių apie galimus sutrikimus Kinijos eksportui į Lietuvą, bet situacija stebima.
„Kol kas mes žiūrime, kaipgi bus su importu – ar galima bus atkrauti kinų tiekėjams į Lietuvą tarkime, tam tikras prekes. (…) Jeigu nėra šalies, į kurią reikia nukreipti krovinių deklaraciją arba važtaraštį, jeigu jūs negalite įvesti į elektroninę sistemą, tai, tikėtina, jūs negalite ir eksportuoti. Tai kol kas šitų žinių mes neturime, tikiuosi, kad to nebus, aišku, nes tai yra naudinga pačiai Kinijai“, – kalbėjo Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas.
Lietuvos–Kinijos prekybos asociacijos generalinis direktorius Rokas Radvilavičius pranešė, jog oficialiai Kinijoje nėra skelbiama, kad būtų blokuojamos prekės iš Lietuvos, tačiau tokie signalai gali būti siunčiami „vidiniais nurodymais“.
„Oficialiai, atviruose šaltiniuose nėra tokios informacijos, kad Lietuva ištrinta (iš Kinijos muitinės sistemos – red.), bet jau buvo perspėjimai iš Kinijos, kad gali kažkas nutikti. Turbūt tai yra pirmasis signalas“, – informavo R. Radvilavičius.
Anot jo, kol kas iš asociacijai priklausančių įmonių niekas nesiskundė dėl tokių trukdžių.
„Susisiekiau su partneriais, teisininkais Kinijoje, oficialių duomenų kol kas nėra, bet iš Kinijos yra duodami ženklai – subtiliai. Dabar laukiama atgalinio ryšio“, – sakė asociacijos vadovas.
V. Janulevičius teigė, jog į šiuos naujus trukdžius Lietuvos eksportuotojams vertėtų reaguoti Europos Sąjungos lygiu. Pasak jo, turi būti aiškus Bendrijos atsakas, kadangi viena Lietuva jau turbūt nebegali spręsti šios problemos.
„Manau, kad kelsime klausimus Europos Sąjungos lygmeniu ir tai turi kelti mūsų valstybė, nes Europos Sąjunga yra vieninga ekonominė ir politinė erdvė, ir aš manau, kad jeigu šiandien netyčia yra išbraukta Lietuva iš šio žemėlapio, tai gali būti ateityje ir kitos šalys netyčia išbrauktos“, – BNS kalbėjo V. Janulevičius. Jis tikisi, kad Briuselis išreikš paramą Lietuvai, nes tai svarbu ir visai Bendrijai. „Tikimės, kad šitoje vietoje atsakas bus vieningas, nes daugelis šalių yra priklausomos nuo to ir aš manau, pavieniui su visais susidoroti yra žymiai lengviau (…) Tikimės to solidarumo, aišku, ir tikimės tos reakcijos irgi iš pačios Lietuvos pusės“, – sakė V. Janulevičius.
Pramonininkų prezidentas spėja, kad Kinija, tikėtina, oficialiai aiškins situaciją kaip nesusipratimą, tačiau tai menka paguoda verslui.
Informaciją apie Lietuvos produkcijos patekimo į Kiniją trikdžius ketvirtadienį patvirtino ir Užsienio reikalų ministerija (URM). Ji teigia, kad sieks Europos Sąjungos reakcijos į Kinijos veiksmus.
„Ministerija yra informuota apie galimus Lietuvos produkcijos patekimo į Kiniją trikdžius, palaikome ryšį su Lietuvos įmonėmis, renkame visą įmanomą informaciją iš Kinijos pusės dėl įvedamų ribojimų, taip pat kontaktuojame su Europos Komisija dėl reakcijos ES lygiu“, – savo komentare nurodė URM.
Akivaizdu jog Kinija ėmėsi šių veiksmų atsakydama į dabartinės konservatorių valdžios sprendimą leisti atidaryti Vilniuje oficialią Taivano atstovybę jos pavadinime panaudojus žodį „Taivanas“, o ne „Taipėjus“, kaip tai buvo padaryta kitur pasaulyje. Kinijos vadovybės manymu, toks Lietuvos elgesys pažeidžia vieningos Kinijos principą.
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesoriaus Šarūno Liekio nuomone, Lietuva, 1991 metais užmezgusi diplomatinius santykius su Kinijos Liaudies Respublika, pasirašė deklaraciją, kurios tekste rašoma: „Lietuvos Respublikos Vyriausybė pripažįsta Kinijos Liaudies Respublikos Vyriausybę kaip vienintelę teisėtą Kinijos ir Taivano, kaip neatsiejamos Kinijos teritorijos, Vyriausybę. Lietuvos Respublikos Vyriausybė įsipareigoja neužmegzti ir neskatinti jokių oficialių santykių su Taivanu.“
Nuo Lietuvos pusės dokumentą pasirašė tuometinis Gedimino Vagnoriaus Vyriausybės užsienio reikalų viceministras Valdemaras Katkus. Lietuvos valstybei tuo metu vadovavo Vytautas Landsbergis.
„Tai yra diplomatinių santykių užmezgimo deklaracija. Lietuviai ją pažeidė visomis prasmėmis“, – komentavo Š. Liekis.
Tiesos balsas - ramus ir tiesus 