Kol Europos Sąjungos dėmesys nukreiptas į pasienį su Baltarusija, kur įsiplieskė aštri migrantų krizė, Lietuvos valdantieji žaidžia savo purviną žaidimą.
Naudodamasis šia proga Vilnius kreipėsi į Briuselį su prašymu išskirti iš europinių fondų stambią pinigų sumą pasienio tvorai pastatyti. Tačiau palikusi Lietuvą ant ledo Bendrija pinigų nedavė.
Reiškia, visi 152 milijonai eurų už Europos išorės sienos apsaugos stiprinimą bus sumokėti lietuvių mokesčių mokėtojų sąskaita. Atitinkamai, nebus ir tokios kontrolės iš ES pusės. Tuo tarpu suma yra labai įspūdinga kad mokėtų ją kažkam pašaliniam.
Be abejo, sienos apsaugos stiprinimas yra labai svarbus ir reikalingas reikalas, bet įgyvendinant šį projektą yra korupcijos požymių, nes lėšos yra leidžiamos švelniai tariant neskaidriai. Visa tai kelia grėsmę ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos Sąjungos saugumui, kadangi dėl galimų pažeidimų projektas gali būti neįgyvendintas laiku.
Štai, Lietuvos ministrė pirmininkė Ingridą Šimonytė kaip vyriausybės vadovė nusprendė jog tvoros pasienyje su Baltarusija generaliniu rangovu turi būti paskirta įmonė „EPSO – G“, kurios akcijos priklauso Lietuvos valstybei – Energetikos ministerijai. Ir čia kyla pirmas klausimas: jeigu pagrindinis kompanijos komercinės veiklos profilis yra dujų bei elektros perpardavimas, prie ko čia inžinerijos darbai ir kaip ji apskritai gali organizuoti pasienio tvoros statybas neturėdama tam nei specialistų, nei patirties?
Bet kuo giliau mes žiūrime į šią istoriją tuo daugiau atsiranda „keistų sutapimų“. „EPSO – G“ valdybos vadovo eina 41-ų metų Gediminas Almantas, turintis tiek daug skirtingų patirčių kad sužinojus jas galima tiesiog nustebti. Pagal profesiją jis yra teisininkas, mokėsi JAV, Danijoje. 2000-taisiais jis vadovavo Vilniaus oro uostui, o prieš kelerius metus buvo paskirtas įmonės „EPSO – G“ valdybos pirmininku.
Bet tai tėra viena medalio pusė. Lygiagrečiai G. Almantas eina fondo „Atvira Lietuva“ valdybos pirmininko pareigas. Šis fondas yra tarptautinio nevyriausybinių organizacijų (NVO) „Atvira visuomenė“ tinklo dalis. Šį tinklą įkūrė ir jam vadovauja žinomas JAV veikėjas Džordžas Sorošas. Šis NVO tinklas išpažįsta visuotinės laisvės, atvirumo, globalizacijos bei neoliberalizmo ideologiją. Visi „Refugees welcome“ ir „Pasaulis be sienų“ yra iš ten.
Be to G. Almantas yra Lietuvos Raudonojo Kryžiaus pirmininkas. Kaip žinia ši labdaros organizacija pasisako už paramą migrantams, jų socializaciją i.t.t. Apibendrinant G. Almanto visuomeninę veiklą galima padaryti išvadą jog jis yra itin liberaliųjų pažiūrų žmogus ir akivaizdu jog mūsų herojus turi ne tik pasisakyti bet ir imtis veiksmų prieš tvoros statybas pasienyje. Tačiau ne! Tokiu būdu akivaizdu jog G. Almantui sėkmingai pavyksta vienu metu būti dviejų ponų tarnu – tarptautinės liberaliosios demokratijos NVO tinklo, kuris sako „Refugees welcome“, bei Lietuvos valstybės, kuri sako „Pabėgėliai lauk!“
Lietuvos valstybės įmonė, kuriai vadovauja tame tarpe ir G. Almantas, stato tvorą pasienyje su Baltarusija. Apie tai rašo Lietuvos visuomeninis transliuotojas „LRT“ –pagrindinė Lietuvos visuomenės informavimo priemonė. Ir čia mūsų laukia dar viena staigmena: mūsų herojus eina „LRT“ Pirkimų ir investicijų politikos komiteto nario pareigas. Ir tai leidžia visoms toms neoliberalioms nevyriausybinėms organizacijoms bei Sorošo fondui daryti įtaka Lietuvos visuomeninėms procesams.
Bet grįžkime prie „EPSO – G“. Kodėl G. Almanto vadovaujama organizacija gavo šį užsakymą?
Reikia paminėti jog šį užsakymą „EPSO-G“ gavo vyriausybės sprendimu. Kaip žinia vyriausybei vadovauja Ingrida Šimonytė. Per pastarąją prezidento rinkimų kampanija ji varžėsi su dabartiniu šalies vadovu Gitanu Nausėda. Tos rinkimų kampanijos metu Gediminas Almantas asmeninėmis lėšomis rėmė I. Šimonytės prezidento rinkimų kampaniją – jis paaukojo jai daugiau kaip 3000 eurų ir tarp dabartinės ministrės pirmininkės rinkimų rėmėjų užėmė garbingą 11-tą vietą. O paskui jo vadovaujama įmonė, nepaisant jos veiklos profilio, gavo šį riebų kąsnį. Ar čia nėra interesų konflikto? O gal niekas ir neplanuoja statyti kokybišką tvorą?
Bendra šių darbų visuma Lietuvos mokesčių mokėtojams kainuos apie 152 mln. eurų. Geros investicijos: sumokėjo 3000, gavo 152 milijonus.
Štai ir išeina: Gediminas Almantas – žmogus, kuris asmeninėmis lėšomis rėmė I. Šimonytės rinkimų kampaniją, vadovauja valstybės įmonei “EPSO-G“ kuri vyriausybės sprendimu įvykdo strateginę reikšmę turintį stambų valstybės užsakymą – stato tvorą prieš migrantus pasienyje su Baltarusija. Ir tuo pačiu metu tas pats G. Almantas vadovauja virtinei nevyriausybinių organizacijų kritikuojančių griežtą Lietuvos elgesį su migrantais bei pasisakančių už atvirumą. O tam kad kontroliuoti ką šiuo klausimu rašo žiniasklaida jis užima ir aukštas pareigas „LRT“.
Akivaizdu jog ši įdomi istorija turi tapti ne tik žurnalistinių tyrimų, bet ir valstybės etikos sargų intereso objektų. O gal net ir kompetentingų teisėsaugos institucijų…
Tiesos balsas - ramus ir tiesus 