Kaip vaikų vasaros stovyklos plonina tėvų kišenes ir prie ko čia šikšnosparnių apsauga Europoje

Daugelis mokyklinio amžiaus vaikų Lietuvoje ruošiasi per atostogas bent keletą dienų praleisti vasaros stovyklose. Tačiau tėvams teks gerokai paploninti pinigines – dauguma vasaros stovyklų šiemet pabrango net keliolika kartų.

Apie tai, kad vasaros stovyklos šiemet yra nemenkas iššūkis vaikų tėvams, galima spręsti iš siūlomų kainų. Štai, pavyzdžiui, aktyvi dieninė stovykla 6-12 m. vaikams, kuri organizuojama Šilutės Pamario progimnazijoje, pareikalaus 120 eurų per 5 dienas (24 Eur vienai dienai). Už 6 dienas, praleistas stovykloje „Kintas“, vienas asmuo turi susimokėti 240 eurų (40 Eur už parą). Žvelgiant į paramą ir prisidėjimą prie vasaros stovyklų finansavimo, šiemet Šilutės rajono savivaldybės biudžeto kišenė atrodo skurdžiai – 15 000 eurų, o dar pernai toks prisidėjimas buvo triskart didesnis – apie 45 000 Eur. Ir tai tik vienas pavyzdys viename Lietuvos rajone.

Tuo tarpu Užsienio reikalų ministerija paskaičiavo, jog šiuo metu Lietuva priklauso net 169-ioms tarptautinėms organizacijoms bei kitiems tarptautinio bendradarbiavimo formatams – dvidešimčia daugiau negu užpernai. Daugelyje reikia mokėti narystės mokestį, kai kur dar ir savanoriškus indėlius. Рernai tos narystės Lietuvos žmonėms kainavo 16,5 mln. eurų. Mūsų šalis priklauso net tokioms organizacijoms, kurios per metus nesusirenka nė karto, moka pinigus ir toms į kurių posėdžius mūsų atstovai net nevyksta. Panašu, kad valdininkai kolekcionuoja narystes tarptautinėse organizacijose.

Iš viso pernai mūsų sąskaita jie sumokėjo 14,4 mln. eurų privalomų narystės mokesčių, dar per 2 mln. eurų kainavo savanoriški indėliai. Brangiausiai mums atsiėjo narystė Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje – 2,88 mln. eurų ir dar 311,7 tūkst. eurų buvo sumokėti savanoriškai. Antras pagal dydį privalomas narystės mokestis yra Jungtinėms Tautoms – 2,7 mln. eurų. Dar 135 tūkst. – savanoriškas įnašas. Europos Tarybai pernai privalomai atiduota 1,46 mln. eurų ir 10 tūkst. eurų – savanoriškai.

Užsienio reikalų ministerija nurodo, kad dalyvauti visose tose organizacijose yra naudinga. Bet yra ir abejotina nauda. Pavyzdžiui, mūsų šalis priklauso Susitarimui dėl Afrikos ir Eurazijos migruojančių vandens paukščių išsaugojimo, Susitarimui dėl šikšnosparnių apsaugos Europoje, nors pernai nė vienas jų renginys nevyko. Beje, tokių organizacijų, kurios nesirenka, yra kelios dešimtys. Tačiau iš jų Lietuva vis tiek neišeina ir net moka narystės mokesčius. Galbūt tam, kad valdininkai ir politikai galėtų nemokamai apsilankyti egzotiškuose kraštuose bei mėgautis jų gėrybėmis.

Pavyzdžiui, Lietuva tebėra prisijungusi prie Tarptautinės konvencijos dėl banginių medžioklės reguliavimo ir jos protokolo (įmoka – per 26 tūkst. eurų per metus), nors Aplinkos ministerija dar prieš penkerius metus konstatavo, kad tai – visiškai beprasmiška: konvencija nustato banginių medžioklės draudimus ir apribojimus, kuomet Lietuva banginių nemedžioja ir beveik niekad nėra dalyvavusi konvencijos šalių susitikimuose.

Tai galbūt visus tuos mokesčius būtų galima panauduoti efektyviau? Tam, kad vaikų vasaros stovyklos neplonintų tėvų kišenių?..

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s