Lygių galimybių kontrolierė siūlo, kad kontrolieriaus sprendimai nebūtų skundžiami teismui

Lygių galimybių kontrolieriaus įstaigos vadovė Agneta Skardžiuvienė siūlo, kad lygių galimybių kontrolieriaus sprendimai, kaip ir kitų ombudsmenų, nebūtų skundžiami teismui.

„Lygių galimybių kontrolierės sprendimai kaip ombudsmenės sprendimai šiandien yra skundžiami teismui, ir tai nėra normalu. Aš manau, kad lygios galimybės ir lygios teisės turėtų būti taikomos visiems ombudsmenams, todėl suvienodinimas teisės aktų, kad sprendimai visų ombudsmenų teismui nebūtų skundžiami, turėtų būti“, – pristatydama praėjusių metų veiklos ataskaitą penktadienį per spaudos konferenciją Seime sakė kontrolierė.

Pasak A. Skardžiuvienės, situacija, kai tarnyba dalyvavo 41 teisminiame procese dėl kontrolieriaus sprendimų, kurie yra rekomendacinio pobūdžio, yra ydinga.

„Mes dėl šios situacijos kreipėmės į Žmogaus teisių komitetą ir dėsime visas pastangas, kad lygių galimybių kontrolieriaus sprendimai nebūtų skundžiami teismui, nes jie nesukelia teisinių pasekmių ir yra rekomendacinio pobūdžio“, – teigė kontrolierė.

Iš viso pernai Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyboje dėl galimos diskriminacijos gauti 944 kreipimaisi, iš jų 187 skundai, 644 paklausimai ir 113 pasiteiravimų per socialinį tinklą „Facebook“, t. y. 15 kreipimųsi daugiau nei 2019 metais.

„Iš viso praėjusiais metais į tarnybą kreipėsi beveik 900 asmenų raštu ir virš 700 asmenų kreipėsi žodžiu dėl konsultacijų atvykus į tarnybą arba telefonu. Kreipimųsi skaičius šiek tiek auga, bet keičiasi skaičiai pagal kreipimųsi rūšis. Matome, kad skundų šiek tiek mažėja, tačiau konsultacijos ir kiti išvadų gavimo būdai, t. y. paklausimai, jų yra daugiau“, – per spaudos konferenciją sakė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Teisės grupės vadovas Vytis Muliuolis.

Kaip ir kasmet, pernai į tarnybą daugiausia – 242 – kartų kreiptasi dėl galimos diskriminacijos lyties pagrindu, tai sudaro beveik 26 proc. visų kreipimųsi, negalios pagrindu – 123 kartus (13 proc.), amžiaus pagrindu – 121 kartą (12,8 proc.). Dėl galimos diskriminacijos kitais pagrindais kreiptasi gerokai mažiau: dėl tautybės – 33 kartus, dėl socialinės padėties – 30 kartų, dėl lytinės orientacijos – 20 kartų, dėl pilietybės – 18 kartų, dėl įsitikinimų ar pažiūrų – 12 kartų.

Pareiškėjai dažniausiai kreipėsi į kontrolierių dėl galimos diskriminacijos darbo santykių (224 kreipimaisi), valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų veiklos (221 kreipimaisi), vartotojų teisių apsaugos (196 kreipimaisi) srityse.

2020 metais į tarnybą dažniausiai kreipėsi fiziniai asmenys. 43 proc. pareiškėjų buvo moterys, 28 proc. – vyrai, juridiniai asmenys sudarė 27 proc. pareiškėjų, anoniminiai pareiškėjai – 3 procentai.

Atlikus tyrimus dėl galimos diskriminacijos, pernai nustatyti 37 lygių galimybių pažeidimo atvejai. Nustačiusi pažeidimus, kontrolierė 15 kartų siūlė nutraukti lygias galimybes pažeidžiančius veiksmus, panaikinti arba pakeisti administracinį aktą arba sprendimą, susijusį su lygių galimybių pažeidimu. Dešimt asmenų buvo įspėti; 12 atvejų lygias galimybes pažeidžiantys veiksmai nutraukti arba diskriminaciją įtvirtinantis administracinis aktas buvo pakeistas geranoriškai, dar nebaigus atliekamo tyrimo. Vieną kartą, nustačius galimų nusikalstamos veikos požymių, tyrimo medžiaga buvo perduota ikiteisminio tyrimo įstaigai.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s